„Netaršus namas“ be krosnies: ar teks pamiršti spragsinčias malkas? ()
Artimiausiais metais Lietuvoje.
© DI@atvira licencija
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Artimiausiais metais Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, įsigalios griežtesni reikalavimai naujiems pastatams, siekiant, kad jie taptų visiškai netaršūs. Nors viešojoje erdvėje kyla nemažai emocijų ir klausimų, ar tai reiškia krosnių pabaigą, svarbu suprasti, kad pagrindinis dėmesys skiriamas ne pačiam kuro deginimui, o pastato išskiriamai emisijai (šiltnamio efektą sukeliančioms dujoms).
Nuo 2028 m. sausio 1 d. šie reikalavimai bus taikomi naujiems valstybės ir savivaldybių institucijų bei įmonių pastatams, o nuo 2030 m. – visiems be išimties naujai statomiems pastatams. Svarbu pabrėžti, kad jau pastatytų individualių namų, turinčių galiojantį energinio naudingumo sertifikatą, savininkams šie pokyčiai neturi jokios įtakos.
|
Kalbant apie šildymo prietaisus, Aplinkos ministerija patikslina, kad židiniai ar krosnelės nėra draudžiami įrengti kaip dekoratyviniai elementai arba naudojami kaip rezervinis (laikinas) šilumos šaltinis. Tačiau problema ta, kad tokie įrenginiai dažnai nėra pakankamai efektyvūs, jog atitiktų „visiškai netaršaus pastato“ standartus. Rengiamoje tvarkoje bus vertinama emisija, kurią išskiria malkos, briketai ar kitas kuras; jei emisija bus nustatyta kaip tarši, tokie įrenginiai naujuose pastatuose greičiausiai negalės būti naudojami kaip pagrindinis šildymo šaltinis.
Daugiau apie tai skaitykite tv3.lt čia.
