Jie pastatė saulės elektrinę ant vandens. Jie nesitikėjo tokių pasekmių ()
Šiame 18 hektarų ploto vandens telkinyje pastatyta 27,4 MW galios elektrinė.
© DI (Atvira licencija)
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Remiantis trejus metus trukusiu stebėjimu prie „Bomhofsplas“ jėgainės Nyderlandų Zvolės mieste, po plaukiojančia saulės elektrine atsirado daugiau nei 400 žuvų ir beveik 2 tūkst. bestuburių. Tyrimas apėmė buvusį smėlio karjerą, kuris prieš investiciją turėjo nedidelę gamtinę vertę.
Už projektą buvo atsakinga „BayWa r.e.“ ir jos Nyderlandų bendrovė „GroenLeven“. Po maždaug 73 tūkst. saulės modulių buvo sumontuota 20 povandeninių narvų „Biohut“, o jų poveikį ežero gyvybei nuo 2020 iki 2023 m. stebėjo Groningeno taikomųjų mokslų universiteto („Hanze University of Applied Sciences“) tyrėjai ir „Buro Bakker / ATKB“ konsultantai. Praktiškai tai buvo bandymas atsakyti į kaltinimą, kad plaukiojančios saulės jėgainės atkerpa vandenį nuo šviesos ir pablogina sąlygas po vandeniu.
|
„Bomhofsplas“ nėra natūralus ežeras, o buvęs smėlio karjeras Overeiselio provincijoje. Šiame 18 hektarų ploto vandens telkinyje pastatyta 27,4 MW galios elektrinė, kurios energijos, „BayWa r.e.“ duomenimis, pakanka aprūpinti apie 7,2 tūkst. namų. Ši jėgainė yra didžiausia tokio tipo jėgainė Europoje. Moduliai pritvirtinti prie dugno, o ne prie kranto, kad neužimtų zonos, kurioje paprastai telkiasi daugiausia gyvybės.
Kaip veikia „Biohut“ narvai po saulės moduliais
Pati „Biohut“ konstrukcija yra paprasta. Tai metaliniai krepšiai su dviem zonomis: viena suteikia prieglobstį, o kita pripildyta kriauklių, prie kurių gali prisitvirtinti lervos, moliuskai ir mikroorganizmai. Toks šiurkštus paviršius yra svarbus, nes daugelis gėlavandenių organizmų sunkiai įsikuria ant lygių, dirbtinių medžiagų.
Ilgainiui aplink kriaukles susidaro nedidelė mitybos grandinė. Pirmiausia atsiranda smulkūs organizmai, vėliau juos ėdantys gyvūnai, o galiausiai – mažos ir didesnės žuvys. Remiantis stebėsenos duomenimis, būtent tokiu būdu po moduliais pavyko sukurti aplinką, kurios anksčiau šioje vietoje praktiškai nebuvo.
Ką parodė tyrimai Zvolėje
Po trejus metus trukusių stebėjimų tyrėjai suskaičiavo daugiau nei 400 žuvų ir beveik 2 tūkst. bestuburių, įskaitant moliuskus ir pintis.
Tai dar vienas „Bomhofsplas“ atliekamų analizių etapas. Jau 2021 m. pirmieji aplinkosaugos tyrimai parodė, kad įrenginys nedaro didelės žalos ežero augalams ir gyvūnams. Vėlesnė stebėsena atskleidė dar daugiau: po jėgaine pradėjo daugėti gyvybės. Stebėjimų autoriai taip pat atkreipė dėmesį į papildomus efektus. Pavėsis sumažina vandens garavimą, o patys moduliai gali veikti žemesnėje temperatūroje nei sausumoje. Po moduliais taip pat susidaro apsaugotos, tamsesnės zonos, kuriose smulkesniems gyvūnams lengviau pasislėpti nuo plėšrūnų.
2021 m. žurnale „Sustainability“ paskelbtame moksliniame straipsnyje netgi užfiksuoti paukščių garsai po konstrukcija, o tai galėjo reikšti, kad jie ten suko lizdus.
Vis dėlto projekto kūrėjai nepristato „Bomhofsplas“ kaip sprendimo, tinkančio bet kokiam vandens telkiniui. Šis modelis pasiteisino todėl, kad buvo pritaikytas giliam, dirbtiniam telkiniui, turinčiam ribotą ekologinę vertę. Svarbiausia Nyderlandų atvejo išvada yra kita: jei į energetikos investicijas nuo pat pradžių įtraukiami paprasti buveinių elementai, galima pasiekti apčiuopiamą biologinės įvairovės augimą nepakeičiant pagrindinės elektrinės funkcijos.
