Paslaptis, kurios nemato niekas: štai kas gabenama tik gilioje naktyje ()
Policijos pareigūnas uždaro sankryžą.
© ©DI (Atvira licencija)
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kolorado startuolis kuria 109 metrų ilgio orlaivį vėjo jėgainių mentėms gabenti: jis galės leistis ten, kur to mažiausiai tikitės
Praėjus pirmai valandai nakties, Kolorado kalnų miestelio centre valstijos policijos pareigūnas uždaro sankryžą.
Netrukus pro ją pėsčiojo greičiu pravažiuoja vilkikas, gabenantis krovinį, ilgesnį už visą miesto kvartalą. Kiekviename posūkyje ilgoji priekaba išvažiuoja į plačią trajektoriją, kad galėtų įveikti vingius.
Taip visoje JAV gabenamos vėjo jėgainių mentės – beveik visada naktį. Žmonės, miegantys pakelės namuose, šių įspūdingų vilkstinių dažniausiai nė nepastebi. Būtent taip ir sumanyta.
Tačiau būtent toks sudėtingas transportavimas tapo viena pagrindinių priežasčių, kodėl sausumos vėjo energetikos plėtra Jungtinėse Valstijose sulėtėjo.
Keliai tapo didžiausia kliūtimi
Jūrinės vėjo elektrinės gali būti vis didesnės, nes jų komponentai gabenami laivais. Sausumoje statomos jėgainės tokios galimybės neturi. Kiekviena mentė iki statybvietės turi būti atgabenta keliais, todėl tenka įveikti tiltus, tunelius, viadukus ir staigius posūkius. Per ilga mentė paprasčiausiai negali įveikti kalnų serpantinų. Jos neįmanoma perpjauti į dvi dalis ir vėliau sujungti statybvietėje. Taip pat jos neįmanoma pervežti po viadukais, kurie suprojektuoti įprastiems kroviniams.
|
Kai mentė viršija tam tikrą ilgį, tinkamo maršruto tiesiog nebelieka. Tokiu atveju tokio dydžio vėjo jėgainės pasirinktoje vietoje pastatyti nebeįmanoma. Jau seniai ne pačios technologijos riboja vėjo jėgainių dydį. Didžiausias apribojimas šiandien yra kelių infrastruktūra.
Kodėl svarbus kiekvienas papildomas mentės metras
Vėjo jėgainės pagaminamos elektros kiekis tiesiogiai priklauso nuo ploto, kurį apima besisukančios mentės.
Šis plotas didėja proporcingai mentės ilgio kvadratui. Kitaip tariant, net ir nedidelis mentės pailginimas gerokai padidina rotoriaus aprėpiamą plotą. Pailginus mentę maždaug trečdaliu, rotoriaus plotas padidėja beveik 80 procentų.
Didesnis rotoriaus plotas leidžia jėgainei efektyviai veikti daugiau valandų per metus, nes ji gali gaminti elektrą net ir esant silpnesniam vėjui. Tai taip pat reiškia, kad tam pačiam elektros kiekiui pagaminti reikia mažiau vėjo jėgainių. Aukštesni bokštai pasiekia stipresnius ir pastovesnius vėjus, todėl energijos gamyba dar labiau padidėja.
Mažesnis jėgainių skaičius reiškia mažiau pamatų, trumpesnius privažiavimo kelius, mažiau požeminių kabelių ir mažesnes priežiūros sąnaudas.
Šiuo metu sausumoje statomų vėjo jėgainių mentės Jungtinėse Valstijose dažniausiai viršija 61 metrą, o naujausios kartos mentės jau siekia apie 91 metrą. Tačiau būtent jų transportavimas į statybvietes tampa didžiausiu iššūkiu.
Kiek iš tikrųjų kainuoja vienas mentės pervežimas
Vėjo jėgainės mentės transportavimas – tai sudėtinga logistikos operacija, o ne įprastas krovinio pristatymas.
Maršrutai suplanuojami prieš kelis mėnesius. Jei reikia, komunalinių paslaugų tarnybos laikinai pakelia elektros linijas, nuimami ir vėliau vėl sumontuojami kelio ženklai.
Koloną lydi specialūs palydos automobiliai, o pats transportavimas vyksta tik naktį, kai eismas mažiausias.
Kartais vos 50 kilometrų atstumui įveikti prireikia visos nakties. Kai kurios savivaldybės apskritai atsisako išduoti leidimus tokiems negabaritiniams kroviniams. Todėl vėjo jėgainių parkų projektuotojai neretai yra priversti prisitaikyti ne prie geriausių vėjo sąlygų, o prie kelių infrastruktūros galimybių.
Net ir vietovėse, kuriose vėjo sąlygos puikios, gali būti statomos mažesnės jėgainės arba jų apskritai atsisakoma vien dėl sudėtingo privažiavimo.
Orlaivis, kuriam keliai nebereikalingi
Būtent šią problemą siekia išspręsti Kolorado bendrovė „Radia“. Ji kuria krovininį orlaivį „WindRunner“, kuris, bendrovės teigimu, būtų ilgiausias kada nors pastatytas lėktuvas. Jo ilgis siektų apie 109 metrus, o sparnų mojis – beveik 80 metrų.
Krovinių skyriaus tūris sudarytų apie 6,8 mln. kubinių metrų – maždaug vienuolika kartų daugiau nei krovininio „Boeing 747“. Orlaivis galėtų gabenti iki 105 metrų ilgio ir daugiau kaip 7 metrų pločio vėjo jėgainės mentę.
Didžiausia jo keliamoji galia siektų apie 72,5 tonos, o maksimalus skrydžio nuotolis – beveik 1 930 kilometrų. Didžiausias šio projekto privalumas – ne vien įspūdingi matmenys.
„WindRunner“ projektuojamas taip, kad galėtų leistis ant maždaug 1,8 kilometro ilgio grunto tako, įrengto tiesiai būsimo vėjo jėgainių parko teritorijoje. Tam nereikėtų nei asfaltuoto kilimo ir tūpimo tako, nei oro uosto infrastruktūros. Tai leistų visiškai atsisakyti ilgų negabaritinių krovinių kelionių viešaisiais keliais. Mentės būtų skraidinamos tiesiai į statybvietę, todėl nebereikėtų derinti sudėtingų maršrutų ar laikinai uždaryti kelių.
Nuo idėjos iki realybės dar laukia ilgas kelias
Kol kas „WindRunner“ tebėra kuriamas projektas. „Radia“ jau yra pasirašiusi sutartis su tiekėjais, o pirmąjį orlaivį planuoja pradėti surinkinėti 2029 metais. Pirmasis skrydis numatomas apie 2030-uosius. Tačiau iki sertifikuoto ir komerciškai naudojamo orlaivio dar laukia ilgas kelias.
Tokio dydžio lėktuvas iki šiol niekada nebuvo sertifikuotas, o didžiausi pasaulio orlaiviai dažniausiai buvo sukurti kaip vienetiniai projektai.
Ne mažiau svarbus klausimas – ekonominis pagrįstumas.
Tokių milžiniškų menčių skraidinimas nebus pigus – dideles sąnaudas lems degalai, įgula ir ribota orlaivių gamyba. Vis dėlto, jei alternatyva yra mažesnės vėjo jėgainės arba visiškas projekto atsisakymas vietovėse, kuriose pučia stiprūs vėjai, toks sprendimas gali pasirodyti ekonomiškai naudingas.
Tikėtina, kad šis projektas sukels nemažai diskusijų, kaip ir daugelis kitų didelių atsinaujinančios energetikos projektų. Tačiau pagrindinė idėja paprasta – nebepritaikyti kelių milžiniškiems kroviniams, o juos apskritai apeiti, gabenant mentes oru.
Kol ši vizija dar tik kuriama, daugelyje JAV vietų policija ir toliau naktimis uždaro sankryžas, kad negabaritiniai kroviniai galėtų saugiai pasiekti statomas vėjo jėgaines.
