Įkvepiantis Lenkijos pavyzdys: susitarė su norvegais dėl milžiniškų investicijų ir didžiulio vėjo jėgainių parko Baltijos jūroje (1)
Norvegijos naftos ir dujų milžinė „Statoil“ visai neseniai pranešė apie pasirašytą susitarimą su „Polenergia“, kuriame numatyta, kad „Statoil“ prie dviejų jūrinių vėjo jėgainių parkų vystymo, kurių bendra galia sieks 1,2 GW, prisideda 50 %.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
„Statoil“ kompanija, kuri orientuojasi į naftos ir dujų išteklius, siekdama vis labiau diversifikuoti savo veiklos sritis, orientuojasi į atsinaujinančių energijos išteklių projektus. Tarp daugybės projektų yra ir „Hywind“ Škotijoje, „Dudgeon“ Jungtinėje Karalystėje, „Arkona“ Vokietijoje plūduriuojantys jūrinių vėjo jėgainių parkai.
Šių metų kovo mėn. paskelbtame „Statoil“ pranešime nurodoma, kad jie sudarė sutartį su Lenkijos elektros energijos skirstymo bendrove „Polenergia“. Dabar 50 % „Bałtyk Środkowy III (BSIII)“ ir „Bałtyk Środkowy II (BSII)“ jūrinių vėjo jėgainių parkų akcijų priklauso „Statoil“ kompanijai. Skelbiama, kad abu šie parkai generuos 1,2 GW galią ir pagamins tiek elektros energijos, kad jos užtektų 2 milijonams Lenkijos namų ūkių.
„Mes labai džiaugiamės, kad bendradarbiausime su „Polenergia“, kuri yra patyrusi energetikos bendrovė, turi augantį atsinaujinančių išteklių akcijų paketą ir puikiai išmano Lenkijos elektros rinką“, - teigė Irene Rummelhof, „Statoil New Energy Solutions“ vykdomoji viceprezidentė. „Statoil“ siekia gerokai sustiprinti savo pozicijas atsinaujinančioje energetikoje ir tam yra numačiusi iki 2030 metų į šią sritį investuoti iki 10 milijardų eurų. Pastarasis akcijų įsigijimas tik sustiprina mūsų dalyvavimą Baltijos regione ir ilgalaikėje perspektyvoje leidžia tikėtis perspektyvių rezultatų.“
„Bałtyk Środkowy II (BSII)“ ir „Bałtyk Środkowy III (BSIII)“ jūrinių vėjo jėgainių parkai bus įrengti Baltijos jūroje, nutolę 27 ir 40 kilometrų atstumu nuo Lenkijos pakrantės. Abiejų parkų galia sieks po 600 MW ir jau yra numatoma, kad statybos darbai prasidės 2020 bei 2023 metais. Atitinkamai darbai turėtų būti baigti 2022 ir 2026 metais.
Jūrinės vėjo jėgainės gana tvirtai įsitvirtino Europos energetikos sektoriuje. Jau dabar įrengti pajėgumai viršija 15 GW, o iki 2030 metų gali pasiekti ir 50-70 GW. Baltijos jūros dalis šalia Lenkijos turi 8 GW potencialą ir, „Statoil“ teigimu, jau iki 2030 metų būtų galima pasiekti 4 GW.
„Mes atėjome į augančią Lenkijos energetikos rinką, kuri turi du labai perspektyvius jūrinės vėjo energetikos projektus“, - teigė Rummelhof. „Ši šalis (Lenkija aut. past.) yra pajėgi sukurti stiprią jūrinės vėjo energetikos šaką, kuri sukurtų papildomas darbo vietas ir ekonominę naudą. Po to, kai dramatiškai smuko jūrinių vėjo jėgainių kaštai, mes tikimės dar glaudesnio bendradarbiavimo su mūsų naujuoju partneriu („Polenergia“ aut. past.), Lenkijos valdžios institucijomis ir įmonėmis, taip siekdami paskatinti jūrinę vėjo energetiką tapti konkurencinga energetikos ir pramonės šaka.“