Lapkričio 26 d. energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas dalyvavo Kopenhagoje (Danija) vykstančioje tradicinėje ir didžiausioje Europoje vėjo energetikos konferencijoje ir parodoje „Offshore WindEurope 2019“. Jos metu ir susitikimuose su didžiausių vėjo energetikos kompanijų Europoje atstovais ministras pristatė Lietuvos vėjo energetikos sektoriaus plėtrą ir galimybes investuotojams.

Ž. Vaičiūnas dalyvavo diskusijoje apie jūrinio vėjo vaidmenį Europai pereinant prie klimatui neutralios ekonomikos kartu su Liuksemburgo energetikos ministru Claude Turmes, Europos Komisijos Energetikos Generalinio direktorato vadove Ditte Juul Jørgensen, Prancūzijos ekologijos ministerijos direktorato vadovu Laurent Michel ir didžiųjų vėjo energetikos kompanijų atstovais.

Ministras Ž. Vaičiūnas kalbėjo, kad Lietuva yra tarp 5 ambicingiausių valstybių Europos Sąjungoje pagal atsinaujinančios energetikos tikslus 2030 m. vertinant integruotus nacionalinius energetikos ir klimato planus. Numatyta, kad 2030 m. Lietuvoje 45 proc. elektros energijos bus gaminama iš atsinaujinančių energijos šaltinių – daugiausia, prognozuojama, sudarys vėjo energija. Šie metai vėjo energetikai Lietuvoje yra išties palankūs – 2019 m. pirmoje pusėje vėjo jėgainės pagamino ketvirtadaliu daugiau elektros energijos nei atitinkamu laikotarpiu 2018 m. Iš vėjo energijos 2018 m. pagaminta 13 proc. visos Lietuvoje suvartotos energijos.

„Savo ilgalaike strategija ir ambicingais atsinaujinančios energetikos tikslais Lietuva išsiskiria visame regione. Siekiant įgyvendinti Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje numatytus tikslus didinti elektros energijos gamybą Lietuvoje, jūriniam vėjui tenka ypač svarbus vaidmuo ir Lietuva mato didelį potencialą jūrinio vėjo plėtrai Baltijos jūroje. Esame pasirengę kryptingai dirbti, kad iki 2030 m. turėtume bent 700 MW jau veikiančių vėjo jėgainių Lietuvos pakrantėje“, – kalbėjo energetikos ministras Ž. Vaičiūnas.

Plėtojant vėjo energetiką jūroje, bus sekama Danijos pavyzdžiu – iš anksto atliekant teritorijos vėjo energijai plėtoti pasirinkimą, jos vertinimą, galimybių studijas bei kitus tyrimus, būtinus jūrinio vėjo plėtros aukcionams rengti. Pirmieji aukcionai galėtų būti surengti 2022–2023 m., o instaliuota galia iki 2030 m. galėtų siekti 700 MW. Pernai Klaipėdos mokslininkų atliktoje studijoje, kurioje vertintas jūrinio vėjo plėtros Baltijos jūroje potencialas, įvardinta prioritetinė elektrinių vystymui jūrinė teritorija yra 30–40 kilometrų atstumu nuo kranto ir bendra galima įrengti elektrinių galia siekia 3.35 GW. Vėjo elektrinių prijungimui planuojama išnaudoti ir jūrinės jungties iš Lietuvos į Lenkiją „Harmony Link“ infrastruktūrą.

Šią savaitę baigėsi pirmasis žaliosios energetikos plėtros aukcionas ir jau pradėti vertinti investuotojų pasiūlymai. Ministras pažymėjo, kad siekiant sulaukti kuo didesnės konkurencijos ir suteikti kuo daugiau aiškumo potencialiems investuotojams, Lietuva yra patvirtinusi aukcionų tvarkaraštį trims metams į priekį – kiekvienais metais po aukcioną. Todėl neabejojama, kad šiame aukcione vykstanti didelė konkurencija yra ne tik ambicingų Lietuvos tikslų, bet ir nuoseklių bei kryptingų žingsnių juos įgyvendinant, rezultatas.

Paskirsčius visą aukcione numatytą elektros energijos kiekį, planuojama, kad 2025 m. AEI naudojančios elektrinės pagamins iki 5 TWh elektros energijos – dvigubai daugiau nei 2019 m. Tai reiškia, kad ne mažiau kaip 38 proc. Lietuvoje suvartojamos elektros energijos bus pagaminama iš atsinaujinančių šaltinių ir elektros energijos importo poreikis sumažės beveik 30 proc.

Kasmet vykstanti „WindEurope“ konferencija ir paroda sutraukia politikus, verslą, energetikos profesionalus, mokslininkus bei ekspertus. Šiemet joje dalyvauja per 9000 dalyvių, bus perskaityta 250 aukščiausio lygio pranešimų ir keliasdešimt sesijų, kurių metu bus diskutuojama apie vėjo energetikos plėtros galimybes Europoje. Šių metų konferenciją atidarė Danijos princas Frederikas, su kuriuo konferencijos metu energetikos ministras pasidžiaugė puikiu Lietuvos ir Danijos dvišaliu bendradarbiavimu ir atsiveriančiomis naujomis bendradarbiavimo galimybėmis energetikoje.

Komentarai ()