Auga susidomėjimas „degančio ledo“ energetika (12)
Pasaulio vandenynų dugne slypintys metano hidratų klodai žmonijai gali tapti praktiškai neišsemiamu švarios energijos šaltiniu, kol ilgainiui bus pereita prie išplėtotų vandenilio ir saulės energijos technologijų.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Ateityje iš vandenynų dugne esančių metano hidrato – į ledą panašios medžiagos – klodų išgaunamos gamtinės dujos galės šildyti namus, aprūpinti energija gamyklas ir tapti automobilių degalais. JAV Geologijos tarnybos mokslininkų teigimu, sukūrus saugią energijos gamybos iš metano hidratų technologiją, milžiniškais jų ištekliais būtų galima papildyti senkančius naftos ir kito mineralinio kuro rezervus, skelbia „Sciencedaily.com“.
„Metano hidratai gali būti naudojami kaip tiltas į mūsų energetinę ateitį, kol bus visiškai atskleistas vandenilio ir saulės energijos potencialas“, – tvirtina JAV Geologinės tarnybos sudarytos tyrėjų grupės, atlikusios metano hidratų išteklių tyrimą, narys daktaras Timas Collettas. Pasak jo, vadinamasis „degantis ledas“, kuris užsiliepsnoja vos prie jo prikišus degtuką, gali padėti kovojant su pasauliniu atšilimu, nes, skirtingai nei kitos mineralinio kuro rūšys, mažiau teršia atmosferą „šiltnamio dujomis“.
JAV Geologijos tarnybos specialistai nustatė, kad iš Aliaskos šiaurinio šlaito (North Slope) pakrantėje esančių metano hidratų klodų būtų galima išgauti 85,4 trilijonų kubinių pėdų gamtinių dujų. Tokio jų kiekio pakaktų daugiau nei 10 metų šildyti apie 100 milijonų vidutinio dydžio namų.
„Tai iš tikrųjų milžiniškas energijos sandėlis, tačiau iki šiol sunku pasakyti, kiek jos būtų galima išgauti pramoniniu būdu“, - teigia mokslininkas. Pasak T. Colletto, viskas priklauso nuo būsimos technologijos, kaip iš metano hidratų klodų pačiu pigiausiu ir saugiausiu būdu išgauti metano dujas. Mokslininkai visame pasaulyje tiria metano hidratus siekdami nustatyti, kaip ši keista medžiaga formuojasi ir kaip galėtų būti naudojama energetiniam akmens anglies, naftos ir gamtinių dujų potencialui papildyti bei pakeisti.
Nors apie metano hidratų išteklius Pasauliniame vandenyne buvo žinoma jau keletą dešimtmečių, mokslininkai tik dabar pradėjo bandyti naudoti juos kaip alternatyvų energijos šaltinį, rašo „Sciencedaily.com“. Metano hidratai susidaro, kai metano dujos, išsiskiriančios skaidantis organinėms medžiagoms, vandenyje yra veikiamos didelio slėgio ir žemos temperatūros. Tokios sąlygos egzistuoja tam tikrose Pasaulinio vandenyno dalyse, įskaitant Arkties dugną, ir amžinojo įšalo zonose sausumoje.
Geologai atranda vis naujų milžiniškų metano hidratų sankaupų ties Jungtinėmis Valstijomis, Indija, Japonija bei kitomis jūrų valstybėmis. JAV geologai aptiko didžiulius „degančio ledo“ klodus ne tik prie Aliaskos, bet ir Meksikos įlankoje bei rytinėje šalies pakrantėje. Indija ir Japonija vykdo didžiausias pasaulyje gerai finansuojamas metano hidratų tyrimų programas.
Pasak specialistų, vienas iš daugiausiai žadančių metano gavybos iš jo hidratų būdų remiasi slėgio sumažinimo technologiniu procesu. Teoriškai metanui iš jūros dugno išgauti būtų galima naudoti tą pačią techniką, kuri dabar naudojama naftos ir dujų gręžiniuose.
Energijos gavybos iš metano hidratų būdas yra visiškai įmanomas, tvirtina T. Collettas. „Kada ir kur jis bus pradėtas naudoti, priklauso tik nuo mūsų poreikių, motyvacijos ir kitų energijos šaltinių tiekimo situacijos“. Pasak jo, specialistai per artimiausius 5 – 10 metų turėtų visiškai atskleisti metano hidratų naudojimo potencialą.
Priminsime, jog JAV Geologijos tarnybos mokslininkai ne pirmieji išsakė planus panaudoti "degančio ledo" energetiką - apie tai kalba įvairių valstybių mokslininkai bei inžinieriai, tačiau įšaldytų dujų išgavimas yra gana sudėtingas procesas, todėl realių pasiekimų vis dar nėra. Tačiau iššūkius labai rimtai pasiryžę įveikti Japonijos inžinieriai - šiai valstybei tai būtų vienintelis vietinis energijos šaltinis (na, neskaitant saulės, vėjo ir jūros). Kaip visa tai atrodys realybėje, išvysim per kelis ateinančius metus.