Televizijos istorija: Kur dingo populiarieji "Aiwa", "Akai" ir JVC televizoriai? (0)
Kompanijų, kurios gamino arba gamina televizorius, yra šimtai, bet tik kelios iš jų dominuoja rinkoje. Šiandien ekranų rinkoje karaliauja Pietų Korėjos gamintojai, tačiau taip buvo ne visuomet.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
JVC likimas buvo kiek kitoks. Ši bendrovė savo veiklą pradėjo 1927 metais kaip JAV kompanijos „Victor Talking Machine Co.“ padalinys Japonijoje. Vėliau ji buvo pervadinta į „Victor Company of Japan“ arba sutrumpintai JVC. Kompanija nuo pat pradžių savo veiklą vykdė elektronikos srityje – gamino radijo detales ir kineskopus televizoriams. Apie 1980 metus JVC tapo viena didžiausių pasaulyje garso ir vaizdo aparatūros gamintojų. Kaip ir „Sharp“, Lietuvoje JVC geriausiai žinoma kaip muzikinių centrų, „Hi-Fi“ garso aparatūros ir vaizdo kamerų bei magnetofonų gamintoja, nors ir televizorių srityje ši kompanija pasiekė pakankamai daug. Pavyzdžiui, 1970 metais Vakarų pasaulyje buvo labai populiarūs kosminį šalmą primenantys televizoriai „JVC Videoshpere“. Pažymėtina, jog JVC išrado vaizdajuosčių formatą VHS ir sugebėjo jį „prastumti“ į rinką bei nugalėti formatų kare kompaniją „Sony“, kuri siūlė savo vienais metais anksčiau sukurtą „Betamax“.
Įdomu, jog JVC niekuomet neturėjo visiškos laisvės. Iš pradžių ši kompanija buvo įkurta kaip filialas, vėliau, 1953 metais ją įsigijo „Panasonic“. Tik 2007 metais JVC išsivadavo iš vieno didžiausių Japonijos koncerno gniaužtų, bet tik tam, kad susijungtų su kita Tekančios saulės šalies kompanija „Kenwood“. Šiandien iš JVC liko tik prekinis ženklas, o jos vietą rinkoje užėmė naujas darinys „JVC Kenwood“.
Du elektronikos gigantai
Šiandien vienos didžiausių Japonijos elektronikos kompanijų yra „Panasonic“ ir „Sony“. „Panasonic“ buvo įkurta 1918 metais. Ilgą laiką ši kompanija vadinosi įkūrėjo, pramoninko Konosuke Matsushita garbei „Matsushita Electric Industrial Co.“, o žodis „Panasonic“ tebuvo vienas žinomiausių jos prekinių ženklų. Tik 2008 metais buvo nuspręsta kompanijai suteikti šį „vakarietišką ir lengviau ištariamą“ pavadinimą.
„Panasonic“ išsiskiria iš kitų Japonijos buitinės elektronikos gamintojų tuo, kad didžiausią dėmesį skyrė ne naujų technologijų išradimui, bet jų praktiniam pritaikymui ir masinei gamybai. Kompanija tiesiog pirko patentus arba ... šiuos patentus kuriančias bendroves. Vienas didesnių jos pirkinių buvo 1953 metais įsigyta JVC, kuri tikrai nemažai nuveikė garso ir vaizdo aparatūros vystymo srityje. Dar vienas „nedidelis“ „Panasonic“ pirkinukas – 2009 metais įsigyta „Sanyo“. Kitas įdomus faktas: gerai aukštos kokybės garso technikos mėgėjams žinomi vardai „Technics“ ir „National“ yra nuo seno „Panasonic“ priklausantys prekiniai ženklai.
Lietuvoje „Panasonic“ technika, taip pat ir televizoriai, pasirodė iš karto po Nepriklausomybės atgavimo ir susilaukė pakankamai didelio populiarumo. Šiandien kompanija gamina ir plazminius, ir LCD ekranus bei užima penktą vietą pasaulinėje TV rinkoje ( „NPD DisplaySearch“ 2012 metų pirmo ketvirčio duomenimis). Pažymėtina, kad šioje srityje ją lenkia „Sharp“ ir „Sony“, kurios, atitinkamai, yra ketvirtoje ir trečioje vietoje. O didžiausią rinkos pyrago dalį yra atsiriekę korėjiečiai „Samsung“ ir LG.
„Sony“ fenomenas
„Sony“, skirtingai nei „Panasonic“, kaip tik garsėja jai priklausančių patentų ir išradimų gausa. Ši iš karto po antrojo pasaulinio karo atsiradusi kompanija buvo viena iš kompaktinių diskų formato kūrėjų. „Sony“ nemažai prisidėjo ir prie televizorių, kišeninių muzikos grotuvų, žaidimų konsolių ir netgi mobiliųjų telefonų raidos. Tokie prekiniai ženklai, kaip televizoriai „Trinitron“ arba kasečių grotuvai „Walkman“ žinomi iki šiol, nors jau nebegaminami keliolika metų. Buvo laikas, kai „Sony“ tiesiog kepte kepdavo naujus produktus. Pavyzdžiui, 1990 metais kompanija į rinką išleido 500 naujų įvairios buitinės technikos modelių, beveik po dvi naujienas per dieną! Tačiau pastaraisiais metais „Sony“ išgyvena ne pačius geriausius laikus. Kelis metus iš eilės kompanija patiria didžiulius nuostolius. Nežiūrint to ji išlieka viena didžiausių televizorių gamintojų pasaulyje.
Ką reiškia žodis „Sony“? Iš esmės nieko. Tai dirbtinis, „gražiai skambantis“ žodis, kurį sugalvojo kompanijos įkūrėjai 1946 metais. Jis pakeitė pradinį bendrovės pavadinimą „Totsuko“, kurį amerikiečiai sunkiai ištardavo. Dėl tos pačios priežasties ir daugelis kitų Japonijos kompanijų turi vakariečiams pritaikytus pavadinimus: „Panasonic“, „Sharp“, “Kenwood“. Kadangi šios bendrovės buvo orientuotos visų pirma į JAV ir Vakarų Europos rinkas, jų savininkams buvo svarbu, kad užsakovai ir pirkėjai galėtų lengvai ištarti prekių ženklų ir gamintojų pavadinimus.
Pilkasis kardinolas „Funai“
„Funai“ vardas beveik nežinomas masiniam vartotojui. Tačiau ši japoniška kompanija yra labai svarbus žaidėjas pasaulinėje televizorių ir kitos buitinės elektronikos rinkoje. „Funai“ yra taip vadinamas OEM gamintojas, kuris gamina produkciją kitoms kompanijoms. Būtent „Funai“ gamyklose pasaulį išvysta „Philips“ ir JVC televizoriai, „Toshiba“ ir „Sharp“ DVD grotuvai bei kita technika. Pirkėjas to dažniausiai nesužino, nes tokie gaminiai pažymėti žinomų kompanijų lipdukais ir užrašais. Nuo 1984 „Funai“ gamina ir nuosavu vardu pažymėtus televizorius bei vaizdo techniką, tačiau ji skirta JAV rinkai ir Lietuvą retai pasiekia.
Japonijos gamintojų viešpatavimo laikais buvo dar keletas kompanijų, kurių televizoriai pasiekdavo lietuvių namus – tai „Aiwa“, „Akai“ ir „Toshiba“. Tik viena iš jų – „Toshiba“ išliko ir gyvuoja iki šiolei. Ši kompanija mūsų šalies vartotojams daugiau žinoma kaip nešiojamųjų kompiuterių gamintoja, tačiau pasaulyje ji garsėja ir savo inovacijomis 3D televizijos srityje. „Toshiba“ pirmoji pradėjo masiškai gaminti televizorius ir kompiuterių ekranus, kurie rodo trimatį vaizdą be akinių.
„Akai“ televizoriai Vakarų Europos rinkoje pasirodė aštuntajame dešimtmetyje, nors kompanija savo veiklą elektronikos srityje pradėjo iš karto po karo. Mūsų šalyje iš „Akai“ produkcijos dažniausiai buvo galima sutikti vaizdo magnetofonus. Deja, kompanijos sėkmė truko neilgai. 1999-aisiais, po kelių nuostolingų veiklos metų, „Akai“ buvo skandalingai uždaryta, o kompanijos vadovas buvo apkaltintas 1,75 milijardų dolerių vagyste iš kompanijos sąskaitos.
„Aiwa“ pratempė kiek ilgiau. Šis elektronikos gamintojas savo veiklą pradėjo 1951 metais ir daugiausiai specializavosi kasetinių magnetofonų bei muzikinių centrų srityje. Aštuntajame dešimtmetyje kompanija išleido į rinką savo vaizdo magnetofonus ir televizorius. Prasidėjus finansiniams sunkumams „Aiwa“ viena pirmųjų Japonijoje pradėjo perkeldinėti savo gamyklas už šalies ribų, daugiausiai į Pietų Velsą ir Singapūrą. Šis žingsnis padėjo kompanijai išsilaikyti iki 2000 metų, tačiau dar po dviejų metų „Aiwa“ buvo uždaryta. Ir uždarė ją ne kas kitas, bet „Sony“, nes šis milžinas dar 1969 metais įsigijo kontrolinį „Aiwa“ akcijų paketą ir nuo to laiko skirdavo kompanijos vadovais savo statytinius.
Japonų eros pabaiga
Japonijos gamintojų viešpatavimas buitinės elektronikos srityje prasidėjo 60-70-aisiais praėjusio amžiaus metais ir baigėsi jau mūsų amžiuje, po to, kai Aziją sukrėtė pati didžiausia finansų krizė. Televizorių rinkoje jų vietą užėmė žaidėjai iš Pietų Korėjos – „Samsung“ ir „LG Electronics“. 2012 metų pirmame ketvirtyje kompanijai „Samsung“ priklausė 26 proc. pasaulinės LCD ir plazminių televizorių rinkos, o LG – 14,6 proc. („NPD DisplaySearch“ duomenimis). Kitais žodžiais, du Pietų Korėjos gamintojai užėmė beveik pusę (40,6 proc.) TV rinkos. Didžioji Japonijos trijulė – „Sony“, „Sharp“ ir „Panasonic“ galėjo pasigirti žymiai kuklesniais rezultatais ir kartu dalinosi 21,2 proc. pyrago dalį.
O kaip Europos elektronikos gamintojai? Deja, jie neįeina į didžiausių televizorių gamintojų penketuką. Viena žinomiausių Senojo žemyno kompanijų – „Philips“ neatlaikė azijiečių konkurencijos ir nusprendė pasitraukti iš televizorių rinkos šiais metais. Tai nereiškia, kad nuo prekystalių dings ekranai su „Philips“ ženkliuku. Kaip įprasta verslo pasaulyje, „Philips“ televizorius dabar gamins kita kompanija, kuri nusipirko teisę į žinomą prekinį ženklą. Likimo ironija, ši kompanija („TPV Technology“) yra kilusi iš Azijos, Taivano.
„Philips“ pagrindinis biuras veikia Olandijoje. Ši kompanija buvo įkurta labai seniai, dar XIX amžiuje (1891 metais) ir iš pradžių vertėsi elektros lempučių gamyba. Pirmuosius televizorius „Philips“ pradėjo pardavinėti 1949 metais. Kompanijai priklauso daugybė išradimų patentų. Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos duomenimis „Philips“ pirmauja pagal išradimų kiekį pasaulyje. Žinomiausi jos išradimai – CD ir DVD formatai. Dėka jų kompanija gauna didžiules įplaukas iš autorinių mokesčių (angl. royalty).
„Philips“ lemputes gamina ir dabar, tačiau jos veikla išsiplėtė į daugelį gyvenimo sričių. Kompanija ypač aktyviai dirba medicinos aparatūros ir buitinių prietaisų kūrimo ir gamybos srityje. Deja, televizoriai į „Philips“ interesų sferą jau nebepatenka.