Europoje pasklidusi sveika mada saugoti aplinką, regis, virsta ne visiškai sveikais ginčais dėl to, kuri motorinė transporto priemonės rūšis galėtų pretenduoti į draugiškiausios aplinkai vadą. Savo teisumo įrodymui pasitelkiamos, regis, moderniausios XXI a. technologijos, moksliškiausi apskaičiavimai. Kas gi laimi šiose varžytuvėse, kurių nugalėtojas galėtų pretenduoti ir į didžiausius krovinių užsakymus?

Europos Komisija (EK) pasiūlė naujų „Ekologiško transporto“ iniciatyvų paketą, kuriuo siekiama, kad transporto sektorius taptų darnesnis. Viena strategijų – laipsniškai mažinti aplinkai daromą žalą bei eismo spūstis ir kartu didinti transporto ir visos ekonomikos našumą.

Siūloma valstybėms narėms įvesti veiksmingesnes ir labiau su ekologija susijusias kelių rinkliavas už krovininius automobilius. Surinktos lėšos būtų naudojamos transporto poveikio aplinkai ir eismo spūsčių mažinimui.

Taip pat paskelbtas komunikatas dėl krovininio geležinkelių transporto keliamo triukšmo mažinimo. Šiame pakete yra ir su ekologišku transportu susijusių dabartinių ES priemonių sąrašas bei komunikatas dėl papildomų ekologiško transporto iniciatyvų, kurių Komisija imsis iki 2009 m. pabaigos.

Už transportą atsakingas Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas Antonio Tajani kalbėjo: „Šiuo paketu siekiama spręsti taršos bei klimato kaitos problemas ir užtikrinti, kad teršėjai, o ne mokesčių mokėtojai, mokėtų už aplinkai padarytą žalą. Įdiegus šias iniciatyvas, transportas taps ekologiškesnis, bus išmetama mažiau teršalų, krovininiai automobiliai naudos iki 8% mažiau degalų ir visi eismo dalyviai rečiau gaiš spūstyse. Vėlavimas, be reikalo išmesti į aplinką teršalai ir padidėjusios išlaidos kenkia transporto bendrovėms, jų klientams ir visiems mums. Veiksmingesnė ir darnesnė transporto sistema ilgainiui taps patogesnė naudotojams ir pigesnė.“

„Modeshift“ koncepcija

„Modeshift“ koncepcijos esmė – vienos transportavimo rūšies (kelių, geležinkelių, oro, vandens) keitimas kita. Aplinkosaugos požiūriu ši koncepcija reiškia taršos sumažinimą pakeitus transporto rūšį.

Vadinamasis „greitasis“ transportavimo būdas – gabenimas oro transportu, laivais bei traukiniais – laiko atžvilgiu yra ganėtinai palankus, tačiau teigiama, jog jis labiausiai teršia aplinką, be to, yra brangus. Specialistai pripažįsta, jog „žaliasis“ transportavimo būdas yra lėtesnis, tačiau pigesnis.

Tarkim, transportavimas keliu, palyginti su transportavimu oru, gali užtrukti 4 dienomis ilgiau, tačiau kainuos penktadaliu pigiau (jei nepaisysime, kad sutaupytą laiką neretai atseikėja solidžiais grynaisiais).

Anot kai kurių ekspertų, transportavimą oru pakeitus į transportavimą keliais, galima sumažinti CO2 kiekį iki 8 kartų (priklausomai nuo siuntos).

Kalbėdamas apie EK iniciatyvas, Aplinkos ministerijos (AM) Aplinkos kokybės departamento Atmosferos skyriaus vedėjas Vytautas Krušinskas žurnalui „Kelias“ sakė: „Aplinkos ministerija sveikina tokias EK iniciatyvas ir visiškai pritaria šiam paketui. Energijos vartojimo efektyvumo didinimas, autoparko atnaujinimas, ekonominio poveikio priemonių taikymas, triukšmo mažinimas – Lietuvos transporto sektoriuje labiausiai atsilikę. Šie klausimai iki šiol praktiškai nebuvo sprendžiami. Tačiau nesutinku su teiginiu, kad kelių transportas ekologiškiausias. Iš tikrųjų ekonomiškiausias ir kartu ekologiškiausias yra vandens transportas, po to – geležinkelių ir tik tada – kelių transportas“, – tvirtina Vytautas Krušinskas.

Pareigūnas savo teiginį grindžia oficialiais Lietuvos Respublikos Statistikos departamento duomenimis (žurnale yra pateikta lentelė).

„Kaip matote, automobiliais ir traukiniais vežta beveik tiek pat krovinių, tačiau degalų automobilių transportas sunaudojo daugiau. Šis sunaudojimas skiriasi gana ženkliai (19 kartų daugiau – aut.)“, – dėsto V. Krušinskas.

Paklaustas, kaip tokiu aveju ministerija žada skatinti krovinių gabentojus pereiti prie „žaliosios“ logistikos, specialistas kalbėjo: „Tai numatyta Darnios plėtros strategijoje. Konkrečiau – ministerijos administruojamas Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymas tam ir parengtas, kad būtų ekonomiškai skatinima efektyviau naudoti transportą, t. y. mažiau vartoti degalų ir mažiau išmesti teršalų.“

Būtina tobulinti

Teigiama, jog norint sumažinti CO2 emisijas, reikia tobulinti tris transportavimo sritis. Vienas veiksnys – įmonės tinklo optimizavimas. Specialistų aiškinimu, transporto ir logistikos bendrovės nuolat turėtų tobulinti transportavimo tinklą, tokiu būdu „apkarpydamos“ nuvažiuotus kilometrus, kiek įmanoma sumažinti senų automobilių, gerinti krovos veiksnius ir iki minimumo sumažinti neefektyviai apkrautų kurjerių mašinų.

Kitas svarbus veiksnys – vairuotojų ugdymas. Vairuotojai turėtų būti mokomi važiuoti ekologiškai, geriau prižiūrėti automobilį (pvz., dažniau tikrinti padangų slėgį).

Specialistai teigia, jog pats svarbiausias veiksnys, norint sumažinti CO2 emisijas, yra transportavimo rūšių keitimas ekologiškesnėmis (pvz., iš oro į kelių, geležinkelių, vandens).

Transportas Europoje pagal anglies emisijas užima antrąją vietą, o kelio transportas išmeta 82% viso anglies dioksido. Pavyzdžiui, oro transportas į orą išmeta apie 8% anglies dioksido daugau nei atitinkamą krovinį gabenantis automobilis. Tačiau, anot ekspertų, kelio transportas išmeta žymiai mažiau anglies (apie 8 kartus mažiau). Oro transportas į orą taip pat netiesiogiai išmeta (neskaitant CO2) NH4, NOx ir 03.

Kodėl vilkikas, o ne lėktuvas?

Ogi todėl, kad lėktuvas yra žymiai sunkesnis už vilkiką. Lėktuvas gali transportuoti 2,4 daugiau siuntų nei vilkikas, tačiau santykis tarp lėktuvo ir jo transportuojamų siuntų svorio yra žymiai didesnis, palyginti su vilkiko ir jo transportuojamų siuntų svoriu.

Antra, kad pasiektų reikalingą greitį (apie 230km/h A320 nusileidimui ir 800km/h skrydžiui), lėktuvui reikia milžiniškos energijos. Be to, norint palaikyti reikalingą greitį ore, tenka kovoti su gravitacijos jėgomis ir oro pasipriešinimu.

Specialistai aiškina, jog vilkikai į atmosferą išmeta daugiau, tačiau lėktuvai teršalus išmeta aukštesniuose atmosferos sluoksniuose, tad bendras poveikis yra maždaug 1,9 karto didesnis.

Oro transporto išmetamų dujų lygis yra didesnis nei kelių transporto (skaičiuojant krovinio svorio ir transportuojamo atstumo santykį t/km).

Verslininkai nesutaria

Mūsų kalbintos bendrovės „Maxima LT“ generalinis direktorius Gintaras Jasinskas didžiuojasi, jog jo vadovaujama bendrovė irgi prisideda prie aplinkos tausojimo.

„Nuosekliai vykdydami plėtrą, pirmenybę teikiame darbo kokybei. Mums svarbu ir tai, kad standartas ISO 14001 padės būti atsakinga visuomenės nare – labiau tausoti aplinką, kurioje veikiame“, – teigia G. Jasinskas.

Tačiau bendrovė, neseniai krovinius Lietuvoje ėmusi gabenti traukiniais, kategoriškai nesutinka, jog krovinių transportavimas sunkvežimiais yra ekologiškiausias.

„Naudojantis geležinkelių transportu, yra sunaudojama kone tris kartus mažiau degalų, negu vežant vilkikais. Todėl krovinių gabenimas geležinkeliu yra ne tik efektyvesnis, bet ir gerokai ekologiškesnis“, – naujojo projekto privalumus vardija MAXIMA LT, UAB Sandėlių ir transporto logistikos departamento direktorius Rimantas Radzevičius.

Anot jo, krovinį, kurį atgabena traukinys, į Vilnių paprastai vežtų net 48 krovininiai vilkikai. Šimtui kilometrų vilkikas sunaudoja vidutiniškai 33 litrus kuro, taigi, kad vienas vilkikas įveiktų atstumą Klaipėda-Vilnius-Klaipėda, prireiktų apie 200 litrų degalų, o 48 vilkikams – beveik 10 000 litrų. Automobilių išmetamosios dujos teršia gamtą, didelis vilkikų srautas gadina šalies kelius.

Pradėdama bendrą projektą su AB „Lietuvos geležinkeliai“, „Maxima LT“ siekia, jog didžioji dalis iš Europos Sąjungos ir trečiųjų šalių į Klaipėdos jūrų uostą atplukdomų krovinių būtų gabenami geležinkeliais, o ne krovininiais vilkikais. Taip būtų sumažintas krovininių vilkikų srautas Lietuvos keliuose.

Tačiau DPD Lietuva pardavimų ir rinkodaros direktorius Baltijos šalims Gintaras Bingelis nepritaria „Maximai“ ir teigia, jog pats ekologiškiausias krovinių vežimas yra kelių transportu.

„Nepriklausomų tyrimų duomenimis, gabenat vieną kilogramą siuntų oro transportu, yra išmetama 8 kartus daugiau CO₂ nei gabenant vieną kilogramą siuntų kelių transportu, todėl verslo įmonės yra skatinamos peržvelgti savo verslo poreikius ir įvertinti, kiek yra būtina gabenti siuntas lėktuvais“, – dėsto G. Bingelis.

„DPD sistema yra sukurta taip, kad siuntų gabenimui Europoje yra naudojamas vien kelių transportas. Ar tai ekologiškiausias būdas, sunku atsakyti vienareikšmiškai, juolab kad dabar kuriami naujos kartos automobiliai, kurie bus varomi elektra ar gamtinėmis dujomis, tad jų tarša bus minimali. Manau, netrukus bus naudojami automobiliai, kurie degins vandenilį ir išmes į orą vandenį. Bet kol kas tai tik siekis, ir naujos kartos automobiliai dar nėra labai plačiai naudojami dėl didelių gamybos ir eksploatavimo išlaidų Taigi mažiausiai aplinką teršia vandens, po to eina geležinkelių ir tik tuomet kelių transportas. Didžiausias taršos šaltinis – lėktuvai. Tiesa yra ir tai, kad sunkesnes siuntas iki durų be kelių transporto pasitelkimo pristatyti sunkiai pavyktų, todėl daugeliu atvejų yra būtina naudotis kombinuotu transportavimo būdu, ypač kai tai susiję su tarpžemyniniais ar tolimaisiais pervežimais“, – sakė G. Bingelis.

ECO skaičiuotuvas

ECO skaičiuotuvas – internete veikianti skaičiuoklė, kuri apskaičiuoja CO₂ emisijas, kurios skleidžiamos transportuojant krovinius oru bei keliu. Šis skaičiuotuvas skirtas palyginti dviejų transporto rūšių poveikį klimatui.

Su juo galima apskaičiuoti oro ir kelio transportavimo CO₂ emisijas atskirai, tačiau svarbiausias ECO skaičiuotuvo tikslas – pabrėžti transportavimo oru ir keliais įtaką šiltnamio efektui.

Šis prietaisas apskaičiuoja emisijas, kurios skatina šiltnamio efektą, krovinius transportuojant tarp 96 Europos miestų, į 36 šalis. ECO skaičiuotuvas gali būti išskirtinai naudojamas, kad būtų apskaičiuojamos ir tarptautinės siuntų emisijos.

Štai pavyzdys. Imame 30 siuntų, kurias reikia gabenti iš Vilniaus į Miuncheną. Transportuojant jas lėktuvu, į aplinką bus išmesta 831 kg CO₂, o transportuojant keliu, bus išmesta tik 51 kg CO₂, taigi net 15 kartų mažiau. Šis santykis nesikeis, ar bus siunčiama 20, ar 30 siuntų.

Nors CO₂ yra pagrindinė sudedamoji šiltnamio efekto dalis, specialistai pažymi ir kitas – metaną (CH₄) arba azotą (NOx).

Ekspertai kalba, jog daugiausia rūpesčių kelia oro transportas. Kai kroviniai gabenami šiuo būdu, dujos išmetamos ganėtinai aukštai, o tai daro didžiulę įtaką šiltnamio efektui.

Norint palyginti visus transportavimo būdus, atliekama vadinamoji „gyvenimo ciklo“ analizė – įtraukiamos emisijos, kurias skleidžia transportas ir naudojimasis infrastruktūra. Taip buvo išsiaiškinta, jog skleidžiamos, šiltnamio efektą sukeliančios dujos, padidėtų apie 30% abiems transporto rūšims. Kadangi joms pridedamas tas pats kiekis skleidžiamų emisijų, tai nepaveikia bendro skaičiavimo ir palyginimo.

Daroma išvada, jog ne siuntų dydis ir svoris suteikia svarios informacijos apie skleidžiamas emisijas. Šią informaciją suteikia siuntų kiekis transporto priemonėje. Tai galima paaiškinti palyginti mažu transportuojamų siuntų svoriu. Kol kas nei vienas vilkikas nėra pasiekęs savo maksimalaus kėlimo svorio. Tai reiškia, jog tuščias vilkikas kuro suvartoja ne ką daugiau negu visiškai prikrautas. Pagal ECO skaičiuotuvo duomenis, šis skirtumas yra tik 5%.

Komentarai (0)