Lietuvoje apie tai nedaug kalbama, tačiau Europoje jau verda aršios aistros tarp Europos Sąjungos politikos šalininkų ir organizacijų, norinčių legalizuoti didžiuosius vilkikus („gigalinerius“).

Tokiai transporto sistemos plėtrai priešinasi didžiosios Europos valstybės. Dar 2007 metais Vokietijos transporto konferencijoje buvo pasisakoma prieš bet kokius sunkvežimių gabaritų didinimus. Šių metų pradžioje Britų transporto departamentas taip pat atmetė siūlymus didinti sunkvežimius ne tik dėl ekologinių problemų, bet ir dėl didelių investicijų, kurių reikėtų kelių infrastruktūrai pritaikyti „mega-sunkvežimiams“

Prieš ES transporto politiką

Principas – leisti didesniems sunkvežimiams laisvai važinėti keliais – didėlė grėsmė Europos Sąjungos transporto politikai. ES politikos šalininkai skelbia grąžinsią krovinius traukiniams, o jų oponentai teigia, jog didesni sunkvežimiai gali išspręsti šiandienos kamščių problemas. „Mega-sunkvežimių“ rėmėjai tvirtina, jog du padidinto tonažo sunkvežimiai galėtų vežti daugiau krovinių, negu trys tradiciniai. Tai realu. Sunkvežimių skaičius keliuose turėtų mažėti daugiau nei trečdaliu. Be to, padidėjusios talpos sumažintų transportavimo sąnaudas. Autotransporto organizacijos teigia, jog tai nesikerta su šiandienos ES transporto politika ir kroviniai iš geležinkelių nebūtų atimti, nes geležinkeliu ir kelių transportu vežamos skirtingos vertės kroviniai.

Tačiau „krovinių geležinkeliams“ šalininkai randa daug kontrargumentų. Visų pirma, gigantiškų sunkvežimių legalizavimas prieštarauja Europos transporto politikai, nes kelių transporto reikšmė dar labiau išaugtų, o tai didintų aplinkos užterštumą. Taip pat reikėtų iš esmės perskirstyti ES fondų lėšas, skirtas transporto infrastruktūrai tobulinti, nes didesniems sunkvežimiams turėtų būti pritaikytos stipresnės kelio dangos, didesnės stovėjimo aikštelės, praplatintos sankryžos ir privažiavimų keliai prie terminalų.

Bandymai Danijoje

Plotu už Lietuvą mažesnėje Danijoje nuo šių metų pradės važinėti pailginti sunkvežimiai. Vežėjai sunkvežimiais jau pradėjo reikalauti kelių infrastruktūros patobulinimų, kad „mega-sunkvežimiai“ galėtų be vargo kursuoti šalies viduje. Išlaidos kelių infrastruktūrai tobulinti bus formuojamos iš valstybės biudžeto lėšų. Bandomoji programa Skandinavijos šalyje suteiks galimybių važinėti 1000 padidintų sunkvežimių ir tęsis trejus metus, po kurių bus įvertinama projekto nauda ir transporto kompanijoms, ir visai Danijos ekonomikai.

Tokius bandomuosius projektus ketina inicijuoti ir Beniliukso valstybės, taip pat aktyviai „už“ prailgintus autotraukinius pasisako ir kelios Vokietijos žemės. Tokios diskusijos įtraukia vis daugiau dalyvių: ES sveikatos, gamtos apsaugos organizacijas, įvairias valstybių institucijas, geležinkelių ir autotransporto asociacijas bei didžiąsias transporto kompanijas.

Gelinkeliečiams nerealu, kelininkams neišvengiama

Pagrindiniai konkurentai - geležinkelių transporto atstovai - tikina, jog didesni sunkvežimiai Europoje - nerealistiška. Geležinkelių transporto šalininkai tikina, jog sunkvežimiai pareikalaus ir didesnių tiesioginių investicijų, ir išorinių sąnaudų gamtos ir visuomenės apsaugai. Frits Mehrten, Europos transporto priemonių asociacijos prezidentas, pasišaipė iš kelių pristatymų Briuselyje, neigiančių didesnių sunkvežimių naudą: “Europoje planuojama autotraukinius prailginti iki 25,25 metro ilgio, o prezentacijose rodomi Australijoje važinėjantys 50 metrų ilgio sunkvežimiai. Tai absurdiška“.

Frits Mehrten taip pat patikino, jog niekas negali tiksliai nustatyti, ar didesni sunkvežimiai pablogins intermodalumą tarp geležinkelių ir kelių transporto bei pareikalaus didesnių investicijų. Pasak specialisto, atvirkščiai, didesni sunkvežimiai turėtų išspręsti visos Europos problemą – vairuotojų stoką. Jau šiandien nėra kam vairuoti sunkvežimių, todėl ateityje jų keliuose neturėtų padaugėti, o kaip tik - sumažėti. Tik tokiu būdu bus galima išsaugoti krovinių mobilumą Europoje.

Pasak geležinkelių transporto šalininkų, „mega-sunkvežimių“ įsileidimas būtų monumentalus ES žingsnis bloga linkme. Jeigu Europos mastu būtų priimtas sprendimas, leidžiantis tarptautinius prailgintų autotraukinių reisus, tai būtų negrįžtamai naikinamos ankstesnės ES pastangos gerinti geležinkelių transporto padėtį. Tai taip pat trukdytų ES tikslui – iki 2020-ųjų 20% sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo kiekį. Kelių transportas sugeneruoja 71% viso transporto sektoriaus nuodingųjų medžiagų, kai tuo tarpu geležinkelių transportas tik 0,6%. Geležinkelių rėmėjai tikina, jog toks kelių transporto tolimesnis plėtojimas pakenks ne tik geležinkelių industrijai, bet ir visam Europos regiono konkurencingumui

Europos Geležinkelių Asociacijos (UNIFE) generalinis direktorius Michael Clausecker tikina, kad gali būti priimtas neteisingas sprendimas: “ Yra rizika, kad „mega-sunkvežimiai“ bus legalizuoti, tačiau gali įvykti dėl to, kad sprendimų priėmėjai netiki, jog geležinkelių transportas gali absorbuoti vis augančius krovinių srautus“

Komentarai (10)