Finansų fiasko praėjusių metų pabaigoje vėl atgaivino lėktuvų sandėliavimo ir saugojimo verslą. Šiandien daugiau nei 11% pasaulio didžiųjų keleivinių lėktuvų ilsisi Kalifornijos ir Arizonos dykumose, tačiau dar neaišku, ar poilsis bus trumpas.

Vis dėlto Rugsėjo 11 dienos įvykiai šiuo atžvilgiu aviacijos rinką pakoregavo drastiškiau; tada į „atsargą buvo išleista“ 13% keleivinių lainerių. Puikiausiai tokias aviacijos verslo gyvavimo fazes savo akimis fiksuoja JAV vakarinės dalies gyventojai, kurie turi puikias galimybes stebėti vis augančias lėktuvų „saugyklas“ dykumose. Stovint šalia atokių Mojave ir Tuscon oro uostų, iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad susidarę kamščiai pakilimo takuose, tačiau niekas nejuda. Šių lėktuvų įgulas sudaro ne stiuardesių, o mechanikų komandos, bandančios kuo greičiau paruošti lėktuvą ekonominiam miegui.

Orlaivius yra priverstos saugoti net tik avialinijos, bet ir finansinės institucijos, kurioms atiteko išperkamosios nuomos sąlygų nevykdančių kompanijų lėktuvai. Vieni užkonservuojami trumpam, kiti ilgam, tačiau per sunkmetį nutupdyti lėktuvai pasensta ir kai kurie amžinai lieka tūnoti dykumose. Aviacijos specialistai susirūpino, jog čia, didžiausiose pasaulyje lėktuvų saugyklose, netgi gali pritrūkti vietos, jeigu ir toliau viskas klostysis ta pačia linkme. Regis, tokia padėtimi patenkinti tik vietos inžinieriai ir mechanikai, prižiūrintys merdinčius lainerius, o jų pilotams geriausiu atveju lieka išeitinės kompensacijos.

Nors užkonservuoti ir prižiūrėti didžiulį lėktuvą – pakankamai didelė prabanga, tačiau tenka pripažinti – tai šiandienos verslo plėtros kryptis. Lėktuvų ilgo saugojimo organizacijų vadovai tikina, kad ir antrasis šių metų pusmetis bus sėkmingas jų verslui. OAG, aviacijos rinkos tyrimų organizacija, nustatė, kad avialinijos jau stengiasi sukelti dirbtiną pasiūlos mažėjimą ir keleivių, ir krovinių vežimo sektoriuose, mažindamos lėktuvų skaičių danguje. Planuojama, kad pasaulio avialinijos antrąjį šių metų pusmetį pasiūlys 3,67% skrydžių mažiau nei prieš metus.

Viso to pasekmė – inicijuotas vietos trūkumas lėktuvuose ir dirbtinai sukelti įkainiai. Ar rinką prižiūrinčios institucijos negali to suvaldyti? Tikriausiai ne, nes vis dar mažėjanti paklausa – rimtas avialinijų argumentas.

Lėktuvų „nurašymo“ kulminacijos

Krizinis verslas

Oro transporto bendrovėms iškilo turto saugojimo problema, nes palikti lėktuvą likimo valiai oro uosto užkampyje, kol ateis geresni laikai,– ne išeitis. Tenka mokėti ne tik už saugojimo aikštelės vietą, bet ir už tinkamą aptarnavimą. Pastarąjį pusmetį vidutiniškai po 30 reaktyvinių lėktuvų kas mėnesį buvo išsiunčiama „atostogų“. Didžiausios pasaulyje lėktuvų saugojimo ir priežiūros įmonės „Evergreen Maintenance Center“ vadovas teigia, kad verslo apimtys pirmąjį pusmetį išaugo apie 15%; panašaus augimo laukiama ir šį pusmetį.

Priimti lėktuvą, prižiūrėti pagal specialius oro transporto kompanijos reikalavimus ir atėjus laikui vėl paruošti skrydžiui – šiandien tikriausiai populiariausios avialinijų aptarnavimo paslaugos, kurios dabar kiek brangesnės nei įprasta. Didžiųjų lainerių, kaip „Boeing 747“, priežiūra kainuoja nuo 60 000 USD per metus, o mažesnių lėktuvų, kaip „Boeing 737“, perpus pigiau, tačiau viskas priklauso nuo skrydžių bendrovės reikalavimų.

Lėktuvų konservavimas prasideda vandens ir tualetų sistemų išvalymu, uždarant visus gaubtus, išimant visas įmontuotas baterijas. Po to specialia medžiaga uždengiamos lakūnų kabinos bei varikliai. Pagal gamintojų reikalavimus atliekami patikrinimai kas 7, 14 ir 30 dienų. Sugrąžinti lainerį į orą vėl reikia 7–10 dienų. Kartais iš to avialinijos netgi išpeša naudos. Kol lėktuvai stovi be darbo, kompanijos pakeičia lėktuvų interjerą, perdažo fiuzeliažą, patobulina kitas dalis, ir į rinką sugrįžta su nauja išvaizda ir naujomis ambicijomis.

Nors lėktuvų saugojimo organizacijos džiaugiasi dvigubai augančiais užsakymais ir tikrai nebijo laikų, kai avialinijoms vėl prireiks papildomų lėktuvų paklausai patenkinti. Šiame versle atvirkštinės progresijos tiesiog nėra. Kai avialinijos vėl pradės kelti lėktuvus į dangų, atsiras poreikis lėktuvus perdažyti, pakeisti ženklus ir dizainą, nes bankrutavusių avialinijų lėktuvai bus greitai perleidžiami išlikusiems rinkos dalyviams.

Pigu jau buvo

Lainerių priežiūros mechanikai gal ir patenkinti darbo apimtimis, tačiau tupdomi į dykumas, lėktuvai laidoja ir geras kainas. Žemiausi lėktuvo keleivių bilietų ir krovinių įkainiai – jau praeitis. Oro transporto bendroves galima kaltinti, kad neleidžia lėktuvų į dangų ir taip dirbtinai mažina bendrą pasiūlą, bet konkurencija kalba pati. Pastarajame IATA pranešime teigiama, kad keleivių vežimų sumažėjo 2,9%, krovinių – 11,3%, tačiau kažkodėl populiaresniuose maršrutuose avialinijoms netgi pavyko įkainius padidinti apie 10%. IATA vadovas Giovanni Bisignani pripažįsta, kad bendra paklausa pamažu atsigauna. Ar tai reiškia, kad paklausa jau auga, o avialinijos vis dar mažina pasiūlą ? Ne, avialinijos tikina, jog dalį lėktuvų užkonservuoti būtina dėl bendro balanso išlaikymo rinkoje. Po vasaros atostogų sezono JAV ir Europos rinkoje turėtų akivaizdžiai sumažėti ir norinčiųjų keliauti, todėl palyginti sėkmingi vasaros mėnesiai dar nežada šviesios ateities.

Jau prasidėjęs tariamas „piko sezonas“ avialinijoms yra geras pretekstas kelti įkainius. Vis dažniau teisinamasi, kad trūksta vietų, todėl auga ir kainos. Neseniai skrydžių kompanija „Lufthansa“ pranešė tupdanti dar viena krovininį MD-11 lėktuvą ir paskelbė, kad krovinių gabenimo įkainiai vidutiniškai pabrangs net 25% visame pasaulyje. Aišku, avialinijos stengiasi reguliuoti verslą savaip ir išbristi iš nuotolių liūno, o ekspeditoriams jau prasidėjo sunkus ir varginantis darbas, aiškinti klientams, kad recesija jau išėjo, o transportavimo kainos jau dugną buvo pasiekusios.

Kitas svarbus veiksnys – sąnaudų lygis. Per teisminius ginčus su darbuotojų profsąjungomis bendras avialinijų personalo uždarbio lygis vis dėlto buvo sumažintas, tačiau aviacinio kuro kaina tikrai nesilaikys tame pačiame lygyje. Didėjančios kuro priemokos taip pat kelia nerimą.

Nauja karta

Bene populiariausi ne tik pasaulyje, bet ir Baltijos valstybėse klasikiniai „Boeing 737“ – kai kurioms avialinijoms atgyvenusi technologija. Daug tokių lėktuvų jau nebepakils iš dykumų, tačiau naujų lėktuvų gamyba nesustoja. Štai prie JAV ir Europos gamintojų prisijungė ir Rusija, savo ambicijomis gaminti lėktuvus nepalenkiama tampa ir Kinija. Ironiška, tačiau šiandien lėktuvų konstruktoriai tik surinktus naujus modelius gabena tiesiai į lėktuvų kapavietes dykumose saugoti, kol avialinijos bus finansiškai pajėgios juos priimti. „Airbus“ ir Boeing“ jau atsisakinėja kai kurių savo užsibrėžtų tikslų. Tikslas tampa ne laiku ir kuo greičiau pristatyti lėktuvą avialinijoms, o rasti, kur jį dėti pagamintą.

„Air France-KLM“ – pirmoji avialinija, kuri jau skraido tik šiais metais pagamintais naujos kartos „Boeing 777“, tačiau kompanijos vadovai svarsto, ar galės efektyviai panaudoti dar gaminamus lėktuvus. „Boeing“ jau sumažino naujų lėktuvų gamybą 29% Gamintojai teigia, jog avialinijos neatšaukia užsakymų, o tiesiog juos atideda vėlesniam laikui. Tai iš dalies gera žinia, nebereikės kaltinti tiekėjų ar valstybinių institucijų dėl vėluojančių užsakymų.

Dvi didžiausios krovinių vežimo avialinijos naujausius savo skraidančius pirkinius jau apgyvendino dykumose ir laukia rinkos ženklų, kada jais galės uždirbti pelno.
Atrodo, naujieji lėktuvų modeliai, kuriais skraidysim antrajame dešimtmetyje, bus pabuvoję dykumose prieš pakildami į dangų. Ir nieko čia nepadarysi – reikia gi kažkur padėti perteklių.

Kodėl JAV

JAV – didžiausia pasaulio aviacijos rinka. Nenuostabu, kad didžiausi lėktuvų saugojimo parkai įsikūrę čia, tačiau tam būtinas ir ypatingas klimatas. Pagrindinės lėktuvų saugojimo vietos yra Arizonos ir Kalifornijos valstijų dykumose pirmiausia dėl didelių neišnaudotų plotų bei sauso oro, kuris yra parankus lėktuvams sandėliuoti. Šiame regione, dažnai vadinamame pasauline lėktuvų saugojimo aikštele, veikia septyni lėktuvų saugojimo parkai, kuriuose telpa apie 200 lėktuvų. Čia laukiama klientų iš viso pasaulio. Įdomus amerikiečių išradimas – susigrąžinti didelę dalį kapitalo už lėktuvų priežiūrą sunkmečio metu.
Šiuo požiūriu amerikiečiai neturi konkurentų. Europoje veikia keli miniatiūriniai saugojimo parkai, kur įkainiai yra ganėtinai aukšti. Į šią verslo šaką bando įsiterpti ir kelios Afrikos valstybės, bandančios panaudoti dykumų plotus, tačiau viską lemia investicijų stoka.

Logistikos naujiena

Šiuo metu jūrose yra užkonservuota apie 9% pasaulinio laivyno. Tuo pasinaudojusi „Toyota“ kompanija Malmės uoste išsinuomojo laivą, kuriame saugo 2500 neparduotų automobilių. Tokiu būdu buvo sutaupyta lėšų, skirtų automobiliams iškruti iš laivo bei saugoti specialiame terminale.

Tarp aviacijos analitikų jau sklando mintys tokią koncepciją pritaikyti ir oro transporte. Krovinių gabenimo avialinijos, užuot mokėjusios pinigus už lėktuvų konservavimą dykumose, galėtų lėktuvus panaudoti kaip trumpalaikio saugojimo sandėlius. Laineris su kroviniais, atskridęs į tam tikrą oro uostą, galėtų būti paliktas nuošalioje oro uosto dalyje, kol gavėjas atsiims prekes. Didelis šios naujos paslaugos pliusas – nereikalinga kelionė atgal tiks iškrovus krovinį, o galima laukti konsolidacijos.

Toks spendimas, be abejo, kol kas tėra koncepcija, bet kai kuriuose pasaulio regionuose jau įgyvendinamas ir pritaikomas.

Parengta pagal žurnalo "Kelias" publikaciją

Komentarai (2)