Būrys tvirtų vyrų, tingiai pietaujančių dešimčių metrų aukštyje be jokių saugumo priemonių, šūvis į galvą ar sudegusio Irako kario lavonas - šie kadrai drąsiai gali būti vadinami ikoniškiausiais žmonijos istorijoje, kadangi slepia ne mažiau šokiruojančias istorijas, nei pats vaizdas.

1.

Pietaujantys darbininkai dešimčių metrų aukštyje be saugumo priemonių ir visiškai nesirūpinantys tuo, kad vienas netikslus judesys gali kainuoti gyvybę… Jei skamba per gerai, kad būtų tiesa – taip ir yra. Ši nuotrauka buvo surežisuota „General Electrics“ bendrovės statomo pastato reklaminei kampanijai. Iš tikrųjų tuo metu darbininkai paprastai taip nepietaudavo.

Taip pat įdomu tai, kad jau šiais laikais nuotrauką ėmė gaubti paslaptis: bandymai identifikuoti bent vieną joje matomą darbininką buvo nesėkmingi. Žurnalistas, pasišovęs surasti bent vieną fotografijoje buvusį žmogų, galiausiai tai sugebėjo padaryti neįtikėtinu būdu. Atsitiktinai užsukęs į airių barą Niujorke, jis ant baro sienos pastebėjo šią nuotrauką, ant kurios vienas nuolatinis baro lankytojas buvo prirašęs „nuotraukoje yra mano tėtis ir dėdė“.

Barmeno dėka žurnalistas susisiekė su lankytoju ir išsiaiškino, kad jo giminės, iki tol jau mirę, išties buvo nuotraukoje. Kitaip sakant, jei kažko ieškai – ieškok airiškame bare.

2.

1967 m. JAV buvo ypatingai įsitraukusi į Vietnamo karą, o visas karo baisybes kaip niekada anksčiau padėjo pavaizduoti žurnalistinės fotografijos iškilimas. Fotožurnalistas Eddie Adamsas buvo vienas lydinčių Pietų Vietnamo generolą majorą Nguyen Ngoc Loan, kai jis į nelaisvę paėmė Vietkongo „mirties būrio“ (jis specializavosi Pietų Vietnamo policininkų bei civilių žudyme) vadą Nguyen Van Lem. Taip, tie vietnamietiški vardai išties skamba vienodai.

Kai generolas Loan nutaikė savo ginklą į Lem galvą, žurnalistas galvojo, jog įvyks apklausa, tad nutaikė savo fotoaparatą į iš baimės sustingusį Lem veidą. Taip jau atsitiko, jog du šūviai – ginklo ir fotoaparato – įvyko tuo pačiu metu. Už šią nuotrauką, pavadintą „Saigono egzekucija“ ir sukėlusią masinį anti-karo judėjimą JAV, Eddie Adamsas 1968 m. laimėjo Pulicerio premiją.

Po to, kai dauguma pradėjo smerkti generolą Nguyen Ngoc Loan už jo barbariškus veiksmus, Adamsas prisipažino, jog padaryti ir paskleisti šią nuotrauką buvo klaida, nors ji iki šių dienų išlieka viena ikoniškiausių ir labiausiai atpažįstamų fotožurnalizmo momentų.

3.

Net jei nuotrauką ir esate matę, tikėtina, kad nežinote visos istorijos. Tankų sustabdymo epizodas truko netgi kelias minutes. Pirmojo kolonos tanko vairuotojas nesiryžo važiuoti tiesiai per žmogų ir bandė jį apvažiuoti, tačiau tik tankui pradėjus manevrą, žmogus tiesiog žengdavo kelis žingsnius ir užtverdavo jam kelią. Situacija atrodė gan komiškai – beviltiškai manevruojantis tankas ir vis kelis žingsnius į vieną ar kitą pusę žengiantis žmogus.

Po kiek laiko žmogus ryžosi padaryti dar drąsesnį dalyką – jis priėjo prie pirmojo tanko ir ant jo užlipo. Tada trumpai apie kažką pasikalbėjo su vienu tanko įgulos narių. Galiausiai vyras nulipo nuo tanko. o šis vėl įjungė variklius ir pabandė važiuoti, tačiau vyras vėl užstojo jam kelią ir situacija grįžo į pradinį tašką.

Ir čia didvyriško pasipriešinimo istorija baigiasi liūdnai. Į gatvę iš minios įbėgo du civiliais drabužiais vilkintys žmonės, pagriebė prieš tankus sustojusį vyrą ir jį nutempė į minią. Tankai pradėjo važiuoti toliau, o drąsiai jiems prieš kelią stojusio žmogaus tapatybė ir likimas nėra žinomi iki šiol.

Versijų daug ir jos prieštarauja viena kitai: dalis laikraščių pranešė, kad jį sulaikė Kinijos valdžia ir jis buvo greitai bei tyliai nebaustas mirties bausme ir nužudytas, kiti, remdamiesi šaltiniais Kinijos komunistų partijos viduje, pranešė, kad iš tiesų vyrą nuo tanko nutempė jį gelbėję draugai, jam pavyko pasprukti ir pati Kinijos komunistų valdžia nežino jo tapatybės, treti gi teigė, kad Kinijos valdžia žino jo vardą, tačiau jis sėkmingai slapstosi.

1990 m. vienas aukštas Kinijos politikas, atsakydamas į Vakarų žurnalisto klausimą, pareiškė „negaliu komentuoti, ar žmogus, apie kurį kalbate, buvo sulaikytas’, o 2000 m. kitas į pensiją išėjęs Kinijos politikas, duodamas interviu, pareiškė, kad vyras niekada nebuvo sulaikytas ir jo likimo jis nežinąs.

4.

Jeigu kokia nors nuotrauka, padaryta prieš Antrąjį Pasaulinį karą, gali parodyti visą Trečiojo Reicho ideologijos bei politikos piktavališkumą, tai yra būtent šis Adolfo Hitlerio propagandos ministro Paulo Jozefo Gebelso atvaizdas su mirtinai piktu žvilgsniu.

Ją 1933 m. per Tautų Sąjungos konferenciją Ženevoje „pagavo“ Vokietijoje gimęs amerikiečių fotografas Alfredas Eisenstaedt‘as. Nuotraukoje matome, kaip įsitempęs bei kaulėtomis rankomis sugriebęs kėdės kraštus Gebelsas veriančiai nužvelgia jį įamžinantį menininką. Toks Gebelso žvilgsnis neatsitiktinis – jis ką tik sužinojo, kad fotografas yra žydas.

Pats fotografas apie vaizdinį pasakojo štai ką: „1933 m. keliavau į Luzaną ir Ženevą penkioliktajai Tautų Sąjungos sesijai. Ten, sėdintį viešbučio sode, pamačiau daktarą Gebelsą, Hitlerio propagandos ministrą. Jis šypsojosi, bet ne man. Žiūrėjo į kažką man iš kairės… Staiga žvilgtelėjo į mane, o aš jį nufotografavau. Jo veido išraiška visiškai pasikeitė, akys pasidarė pilnos neapykantos. Ar aš priešas?

Už Gebelso stovi barzdele pasipuošęs jo privatus sekretorius – Valteris Naumanas, taip pat daktaras Paulas Šmitas, Hitlerio vertėjas. Kažkas manęs klausė, kaip jaučiausi, nupaveiksluodamas šiuos vyrus. Savaime suprantama, kad nelabai gerai, tačiau su fotoaparatu rankose buvau bebaimis.“

Pats Eisenstaedt‘as juokavo, jog ši nuotrauka galėtų būti vadinama „Nuo Gebelso su meile“.

5.

Štai dar viena nuotrauka iš konflikto zonos, tik šįkart įdomiausia tai, kad ji susilaukė populiarumo gerokai po atsiradimo. Kai amerikiečių fotožurnalistas Kenneth‘as Jarecke padarė sudegusio gyvo Irako kario atvaizdą, jis tikėjosi, jog tai pakeis JAV požiūrį į Persijos įlankos karą, tačiau žiniasklaida… atsisakė ją platinti.

Nuotrauka padaryta prieš pat paliaubų pradžią bei operacijos „Audra dykumoje“, kurios metu Irako kariai išvyti iš prieš tai okupuoto Kuveito, pabaigą. Atvaizdui išvysti viešumą trukdė ne JAV kariuomenė, o įvairių žurnalų redaktoriai, norėję precizišku bombardavimu ir naktinio matymo akiniais įtvirtinti įsivaizdavimą, kad šiuolaikinis karas yra švarus, „sanitarinis“ ir primena kompiuterinį žaidimą.

Kai Amerikos žiniasklaida atsisakė nuotraukos, ją išspausdino Jungtinėje Karalystėje bei Prancūzijoje, tačiau ji nesusilaukė tokios susidomėjimo bangos, kokios tikėjosi menininkas. JAV medijų nenoras išspausdinti nuotrauką sukrėtė ją padariusį fotografą: „Kai turi vaizdą, kuris nubraukia „švaraus“ karo mitus, turi pagrindo galvoti, jog jis bus išplatintas.“

Parengta pagal Siandiensuzinojau.lt

Pasidalinkite su draugais

Aut. teisės: Siandiensuzinojau.lt

Komentarai (2)