Senienos miršta. Kitąmet – visiškai naujas telefonas. Mes laukėme per ilgai (1)
ES priėmė sprendimą, kuris privers „Apple“ ir „Samsung“ drebėti – grįžta tai, ko gamintojai nekentė labiausiai.
.jpg)
© Maurizio Pesce from Milan, Italia, CC BY 2.0 | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Samsung_Galaxy_S6_edge_(17448278539).jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Ruoškitės tektoniniams lūžiams išmaniųjų telefonų rinkoje. Tai, kas prieš dešimtmetį buvo savaime suprantama, o vėliau ciniškai atimta vardan „stiliaus“ ir pelno, grįžta su trenksmu. Europos Sąjunga taria griežtą „ne“ klijams bei vienkartiniams korpusams ir grąžina galią į vartotojų rankas.
Revoliucija, kurios bijojo milžinai
Europos Sąjunga oficialiai skelbia mirties nuosprendį įrenginiams, kurių baterijos keitimas prilygo chirurginei operacijai. Nauji reglamentai įpareigoja gamintojus suprojektuoti telefonus taip, kad vartotojas bateriją galėtų pasikeisti pats – be specialių įrankių, kaitinimo fenų ar brangių vizitų servise.
|
Tai reiškia klijuotų korpusų ir „amžinų“ akumuliatorių eros pabaigą. Ar tai grįžimas į normalų gyvenimą, ar technologinis regresas?
Kaip bus su atsparumu vandeniui?
Didžiausias gamintojų argumentas prieš keičiamas baterijas visada buvo įrenginio sandarumas. Skeptikai klausia: ar vėl turėsime bijoti kiekvieno lietaus lašo? Tačiau inžineriniai sprendimai rodo, kad tai tik mitas – pramoniniai telefonai ir senieji „Samsung XCover“ modeliai įrodė, jog įmanoma suderinti ir išimamą nugarėlę, ir IP68 sertifikatą. Tikrasis klausimas – ar gamintojai norės investuoti į kokybę, kai nebegalės uždirbti iš brangaus remonto?
Pabaiga planuotam senėjimui?
Ne paslaptis, kad baterijos degradacija buvo pagrindinis „planuoto senėjimo“ (angl. planned obsolescence) variklis. Kai po dvejų metų telefonas pradėdavo „dusti“, dauguma tiesiog pirkdavo naują, nes senojo remontas kainuodavo šimtus eurų.
Dabar šis mechanizmas griūva. Teoriškai tai reiškia:
- ilgesnį įrenginio tarnavimo laiką (telefonas tarnaus tol, kol veiks procesorius);
- drastiškai mažesnes išlaidas vartotoju;
- milžiniškus nuostolius korporacijoms, kurios praras milijardines pajamas iš priverstinio atsinaujinimo.
Ekologija ar biurokratijos gniaužtai?
Oficialiai ES vėliava – kova su elektronikos atliekomis. Mažiau išmetamų telefonų reiškia mažiau nuodingų šiukšlių ir taupomas planetos ištekles. Tačiau kritikai kelia nepatogų klausimą: ar tai tikrai rūpestis planeta, ar dar vienas pavyzdys, kai Briuselio pareigūnai, o ne laisva rinka, diktuoja, kaip turi atrodyti jūsų kišenėje gulintis įrenginys?
Viena aišku – žaidimo taisyklės keičiasi negrįžtamai. Gamintojai priversti trauktis iš savo „auksinių narvų“ ir grįžti prie sprendimų, kurie tarnauja žmogui, o ne jų akcininkų kišenei.
