Auksinė „Formulė 1“: kaip veikia didžiausių ir svarbiausių pasaulio automobilių lenktynių verslas (Video) ()
Kaip vyksta pagrindinių pasaulio automobilių lenktynių čempionato verslas, dėl kurio „Formulė 1“ tapo komerciškai pelninga ir kaip naujieji savininkai „Netflix“ dėka padidino franšizės populiarumą?
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Pusė milijardo žmonių du kartus per mėnesį praleidžia dvi valandas stebėdami populiariausių pasaulyje automobilių lenktynių čempionatą, kuriame varžosi dešimt komandų. Svarbi detalė: lenktynių transliacijos yra perpildytos reklamomis. Taip veikia modernus „Formulės 1“ (F1) verslo modelis.
Prestižiškiausios automobilių lenktynės, kurių apyvarta kasmet siekia po kelis milijardus dolerių, televizijos ekranuose sutraukia iki 600 milijonų žiūrovų, o pagal auditorijos pasiekiamumą F1 nusileidžia tik vasaros olimpinėms žaidynėms ir pasaulio futbolo čempionatui.
Tačiau skirtingai nei šie turnyrai, kurių gerbėjai laukia ketverius metus, „Formulės 1“ etapai vyksta kasmet. Sezonas trunka nuo kovo iki lapkričio ir paprastai susideda iš dvidešimties „Grand Prix“ (šiemet – 23 etapai).
Kaip organizuojamas pagrindinių automobilių lenktynių pasaulio čempionato verslas? Kas padarė „Formulę 1“ komerciškai pelningą? Kaip naujieji savininkai socialinių tinklų dėka padidino franšizės populiarumą?
F1 verslo imperijos kūrimas
„Formulės 1“ istorija prasidėjo 1950 m. Italas Giuseppe Farina tapo pirmuoju pasaulio čempionu su „Alfa Romeo“ automobiliu. Po daugiau nei pusės amžiaus Italijos automobilių gamintojų automobiliai išlieka tarp greičiausių, o jų komandos, tokios kaip „Ferrari“, visada pretenduoja į pergalę konstruktorių taurėje.
Dabar „Ferrari“ varžosi ne tik dėl vietos ant pakylos ir prizo, bet ir dėl reklamos užsakovų.
F1 rėmimo era prasidėjo 1968 m., kai britų „Lotus“ sudarė pirmąją sutartį su „Imperial Tobacco“. Po 50 metų, 2016 m., bendros komandų metinės pajamos iš rėmėjų buvo 565 mln. eurų.
Didžiosios Britanijos milijardieriaus Bernie Ecclestone dėka F1 tapo verslo imperija. „Formulės 1“ grupės generalinis direktorius ir bendrasavininkis automobilių lenktynėmis susidomėjo būdamas 15 metų.
Po metų, 1946 m., jis pradėjo pirkti ir parduoti motociklus bei jų atsargines dalis. 1950-ųjų pradžioje Ecclestone'as pradėjo pasirodyti kaip lenktynininkas, tačiau po trejų metų trasoje jo automobilis susidūrė su kitu automobiliu, pramušė tvorą ir nuskriejo į publiką. Po to jis nusprendė atsiduoti verslui.
1958 metais verslininkas iš bankrutavusios „Connaught“ komandos nusipirko tris automobilius, tačiau vėliau vienas jos pilotas patyrė mirtiną avariją. Ecclestone'as pardavė automobilius ir grįžo į automobilių bei nekilnojamojo turto verslą. 1965 metais jis grįžo į automobilių sporto pasaulį ir tapo piloto Jocheno Rindto vadovu.
Po metų Bernie nusipirko „Brabham“ komandą už 147 milijonų eurų ir, būdamas jos savininkas, padėjo pamatus „Formulės 1“ komercializavimui. Pirmiausia jis pasiūlė F1 konstruktorių asociacijos (FOCA), kurią sukūrė britų komandos, nariams prisijungti prie derybų su trasų savininkais.
Prieš tai pačios komandos susitardavo su trasų savininkais dėl mokesčių dydžio. Ecclestone'as įtikino komandas duoti jam teisę derėtis dėl visų mokesčių, o tada ir dėl kitų finansinių reikalų.
1975 m. Bernie į sutartis su lenktynių trasų savininkais įtraukė sąlygą dėl F1 televizijos transliacijų teisių perdavimo FOCA, o po septynerių metų asociacijos vardu pirmą kartą sudarė sutartį su Europos transliuotųjų sąjunga su įsipareigojimu, kad transliuotojai parodytų visas lenktynes.
Taigi, reklama ant automobilių ir trasos elementų gavo dvi valandas televizijos laiko. Per ateinančius 40 metų franšizės populiarumas pasiekė naują lygį.
Ecclestone'as vadovavo „Delta Topco“, kuri, be „Formulė 1 valdymo“ (FOM), „Formulė 1“ licencijavimo (FOL) ir kelių dešimčių kitų firmų, kontroliavo „Formulės 1 administraciją“ (FOA), kuri turi teises į čempionato pajamas iki 2110 m.
Savininko pasikeitimas: Amerikos šturmas ir naujos sutartys
F1 verslas, vadovaujamas Bernie'io, kuris 2022 metais pateko į skandalą dėl pareiškimo apie „pirmarūšį prezidentą Putiną“, dėl reklamos ir televizijos sutarčių, sparčiai vystėsi. Tačiau konservatyvus verslininko požiūris į internetą ir socialinius tinklus sutrukdė franšizei plėtoti naujus horizontus.
F1 akcijos pradėjo pigti – per 2012-2015 metus jos atpigo 12 proc. Žiūrovų susidomėjimas krito sumažėjus nemokamų transliacijų apimčiai (2008-2015 m. – ketvirtadaliu). Dėl to Ecclestone'as pardavė F1 amerikiečių kompanijai „Liberty Media“, kuri priklauso televizijos magnatui Johnui Malone'ui.
Franšizės vertė buvo įvertinta 8 milijardais dolerių, tačiau su 3,6 milijardo dolerių skolomis F1 verslas Malone'ui kainavo 4,4 milijardo dolerių. Sandoris buvo baigtas 2017 m. sausio 24 d. Tuo pačiu metu Ecclestone'as, būdamas 87 metų, nustojo būti čempionato vadovu.
„Liberty Media“, turinti patirties žiniasklaidos ir sporto verslo sektoriuose (jai priklauso beisbolo klubas Atlanta „Braves“, kabelinės televizijos tiekėjai, radijo stotys ir koncertų agentūros), pradėjo atnaujinti prekės ženklą.
Televizijos žiūrovams buvo pasiūlytas naujas logotipas ir patobulinta grafika, gerbėjams tribūnose – koncertai. Po lenktynių trasose pradėjo pasirodyti žvaigždės Taylor Swift, Justinas Timberlake'as, Mariah Carey.
Svarbus žingsnis kuriant F1 buvo sprendimas įsiveržti į JAV rinką su naujų pajamų srautu ir mokios visuomenės dėmesiu. „Liberty Media“ surizikavo: atsisakė parduoti septynerių metų televizijos teises NBC kanalui už 40 milijonų dolerių ir šią teisę ESPN kanalui suteikė nemokamai.
Per dvejus metus ESPN auditorija išaugo 39 %, todėl 2022-aisiais šalys pasiekė susitarimą, kuris F1 atneš nuo 75 iki 90 milijonų dolerių kasmet.
ESPN laimėjo kontraktą konkurencinėje kovoje. „Amazon“ pasiūlė 100 milijonų dolerių už televizijos teises, o „Comcast“ „pateikė pasiūlymą, panašų į ESPN“. Tačiau F1 bosai nebuvo patenkinti, kad abu pretendentai planavo varžybas rodyti tik savo platformose.
Sutartis su britų „Sky“ dar įspūdingesnė: 2019-aisiais kanalas įsigijo teises rodyti lenktynes penkerius metus ir mokės 1,53 mlrd. dolerių (255 mln. USD per sezoną). Trečia pagal dydį sutartis – susitarimas su Prancūzijos „Canal+“ (65 mln. USD per sezoną). 2022 metų balandį sutartis buvo pratęsta septyneriems metams.
„Formulė 1“ populiarumas šovė į viršų. Vidutinis gerbėjų amžius sumažėjo dešimčia metų, lenktynių geografija fantastiška.
Kiekviename „Grand Prix“ tribūnos būna sausakimšos, visi kalba apie lenktynes. „Niekada nemačiau nieko panašaus mūsų versle“, – sakė buvęs pilotas Martinas Brundle'as, dabar dirbantis „Sky Sports F1“.
Naujųjų savininkų sėkmę patvirtina „Forbes“ reitingas, kuriame „Liberty Media“ buvo paskelbta turtingiausia sporto imperija 2023 m., įvertinta 20,8 mlrd. dolerių. Iš jų Atlantos „Braves“ beisbolo klubui tenka 2,1 milijardo dolerių, o 17,1 milijardo dolerių – F1, kurio vertė per pastaruosius metus išaugo 5 proc.
Bendradarbiavimas su „Netflix“
Kitas svarbus žingsnis – „Liberty Media“ sprendimas pradėti „Netflix“ rodyti serialą, kuris atskleistų, kas vyksta franšizės užkulisiuose. Tai atsitiko dėl sėkmingo 2017 m. „Amazon“ serialo apie „McLaren“ komandos gyvenimą.
„Manėme, kad būtų gerai sukurti pasakojimą apie sportą. Turime reikalų su 30 žmonių (dešimt komandų su dviem vairuotojais ir vadybininku) ir tai yra pranašumas, palyginti su futbolo lygomis“, - sakė F1 turinio direktorius Ianas Holmsas.
Serialas vadinasi „Drive To Survive“, o pagrindinė jo idėja buvo papasakoti „Formulės 1“ sezono istoriją per skirtingų pilotų ar komandų istorijas.
Bet nebuvo taip lengva. „Greitai sutarėme su „Netflix“. Tai visai kitas dalykas – derybos su komandomis. Teko kalbėtis su dešimčia komandų. Tai užtruko daug laiko, reikėjo viską suderinti“, – prisiminė Holmsas.
Tai iš karto nepasiteisino: „Ferrari“ ir „Mercedes“ atsisakė filmuotis. Tada joms labiau rūpėjo kova dėl titulo, bet po metų prisijungė ir jos. „Ferrari“ ir „Mercedes“ priėmė šią koncepciją. Jautėme, kad serialo sėkmei komandos turi atsiverti kaip niekada anksčiau“, – paslaptimi pasidalijo Holmesas.
Atvirumas pasiteisino. Po serialo pasirodymo žiūrovų skaičius išaugo 50 %. Tuo pačiu metu franšizė iš serialo uždirba daug pinigų: „Netflix“ už pirmąjį sezoną F1 sumokėjo 5 milijonus dolerių. Serialas yra pamėgtas publikos: ketvirtasis sezonas pateko į „Netflix“ platformos dešimtuką 56 šalyse.
Penktasis sezonas turėtų pasirodyti 2023 m., o šeštasis – 2024 m.
Tęsinys kitame puslapyje:
Socialinių tinklų plėtra ir „mobiliosios reklamos festivalis“
Ecclestone'as priešinosi franšizės perkėlimui į socialinę žiniasklaidą: „Kai paskelbiau nuotrauką ar vaizdo įrašą, iš F1 gavau įspėjimą, reikalaujantį viską pašalinti“, – sakė septynis kartus „Formulės 1“ čempionas Lewisas Hamiltonas.
Bernie sugebėjo užsidirbti pinigų iš verslo: pajamos siekė 2 milijardus dolerių. Tačiau į ateitį neinvestavo, skaitmeninėmis technologijomis neužsiėmė.
Vietoj to, „Liberty Media“ suprato, kad internetas yra puikus būdas pritraukti naują auditoriją ir suteikė pilotams bei komandoms daugiau laisvės.
Penkerius metus komandos mokėsi dirbti su turiniu. Jos valdo „Twitter“ paskyras ir atskleidžia daugybę paslapčių „YouTube“ kanaluose. Dauguma pilotų taip pat turi savo kanalus.
Reklama išlieka svarbiu F1 pajamų šaltiniu, todėl jos franšizė dažnai vadinama „reklamos festivaliu“. Rėmimo sutartys su įvairiais prekių ženklais kasmet atneša vidutiniškai 400 mln. dolerių.
Organizatorių indėlis
F1 – brangus malonumas ne tik dalyviams, bet ir organizatoriams. Organizatoriai moka už galimybę surengti „Grand Prix“ etapą savo teritorijoje.
Kainos viešai neskelbiamos, tačiau, kaip skelbia žiniasklaida, 2023 metais Azerbaidžane vyksiančių lenktynių organizatoriai įneš didžiausią indėlį – 57 mln. dolerių. Bahreinas sumokės 52 milijonus dolerių, Saudo Arabija ir Kataras – po 55 milijonus dolerių.
Brangiausios Europos lenktynės vyksta Vengrijoje (40 mln. dolerių), pigiausios – Monake (20 mln. dolerių).
Apskritai dosnūs „Grand Prix“ organizatorių įnašai atneša F1 apie 970 milijonų dolerių per sezoną.
F1 uždarbis
„F1 populiarumas ir pelnas auga. Žvelgiant į skaičius atrodo, kad viskas, kas susiję su „Formule 1“, virsta auksu“, - rašo „Forbes“.
Kadangi „Liberty Media“ yra akcinė bendrovė, jos ataskaitas gali matyti visi. 2022 m. pajamos siekė 2,5 mlrd. USD, palyginti su 2,1 mlrd. USD 2021 m. Pelnas siekė 173 milijonus dolerių, tai yra 333 % daugiau nei 2021 metais. „Forbes“ tai aiškina pandemijos pabaiga ir rėmimo sandorių skaičiaus padidėjimu.
2021 m. F1 pasiekė rekordinį lankomumą, o 2023 m., pridėjus Las Vegaso „Grand Prix“, šis skaičius greičiausiai bus viršytas. 2022 m. bendras žiūrovų skaičius siekė 5,7 mln. žiūrovų, tai yra 36 % daugiau nei 2019 m.
Nors komandų rinkos vertė skaičiuojama keliais milijardais dolerių, jos išleidžia daug. Pastaraisiais metais sėkmingiausios „Ferrari“, „Red Bull“ ir „Mercedes“ komandos per sezoną išleido daugiau nei 400 milijonų dolerių, kad nepraleistų į priekį konkurentų.
Tokios išlaidos turi įtakos finansiniam stabilumui. Anot FT, mažiausiai keturios iš dešimties komandų per pastarąjį dešimtmetį patyrė finansinių sunkumų, įskaitant „McLaren“, kuri, pasak jos generalinio direktoriaus Zako Browno, „išleido viską, ką turėjo, ir dar daugiau, kad sugrįžtų į viršų“.
Po to, kai franšizę perėmė „Liberty Media“, išaugusios pajamos iš televizijos sutarčių, „Grand Prix“ organizatoriai padėjo sukurti 700 mln. USD prizinį fondą, kuris buvo padalintas dešimčiai komandų.
Tačiau svarbiausia naujovė buvo 2021 m. įvestos privalomos lubos daugeliui komandų išlaidų kategorijų: 145 mln. USD 2021 m., 140 mln. USD 2022 m. ir 135 mln. USD 2023 m.
Kaip sukurti F1
Nepaisant augančių pajamų, franšizės savininkai nesiruošia sustoti. Taip, naujos komandos gali pasirodyti F1 pirmą kartą nuo 2016 m. Sausio mėnesį Amerikos automobilių gamintojai „Andretti“ ir „General Motors“ paskelbė apie planus dalyvauti lenktynėse su bendra komanda (GM atstovaus „Cadillac“ prekės ženklas).
„Andretti-Cadillac“ negalės prisijungti prie franšizės iki 2026 m. Norėdami tai padaryti, amerikiečiai turės atlikti keletą procedūrų: derėtis su variklių tiekėju, sumokėti privalomą mokestį naujiems dalyviams (200 mln. USD) ir gauti visų dešimties komandų sutikimą prisijungti.
Dėl pastarųjų gali kilti problemų. Kaip rašo „Reuters“, „Andretti-Cadillac“ priėmimas į čempionatą vis dar atrodo mažai tikėtinas. Priežastis paprasta: pagal sutartį su organizatoriais dešimt prizininkų gauna metines išmokas, o pasirodžius 11-ajai, kitos komandos liks be mažiausiai 52 milijonų dolerių per metus.
Kitas variantas – galimybė dalyvauti moterų lenktynėse. Jų trūkumas tarp F1 pilotų kėlė nerimą Tarptautinei automobilių federacijai: 2009 m. buvo sukurtas Moterų automobilių sporto komitetas, kuris skleidžia žinias apie šią industriją tarp moterų ir skatina jų įsitraukimą į lenktynes.
2023-ieji turėtų būti proveržio metai moterims automobilių sporte. F1 akademija nori pritraukti daugiau moterų ne tik į lenktynes apskritai, bet ir į „Formulę 1“. Planuojama , kad F1 akademija bus ir turnyras, ir moterų lenktynininkių treniruočių bazė. Pirmasis septynių etapų sezonas prasidės balandžio pabaigoje.
Be to, „Liberty Media“ neprieštarauja žengimui į naujus sporto verslo sektorius. Anot „The Telegraph“, bendrovė planuoja investuoti į Anglijos futbolą. Vienas pirmųjų potencialių partnerių – „Liverpool“. Bendradarbiavimu domisi ir dabartinis jos savininkas – holdingas „Fenway Sports Group“.
F1 taip pat paskelbė apie partnerystę su „Tottenham“. 2023 metų rudenį klubo stadione atsiras kartingo centras.
