Sistema „Start-Stop“ vis dažniau diegiama automobiliuose. Būdingas variklio išjungimo ir paleidimo garsas jau tapo įprastas sankryžose. Mechanizmas, kuris išjungia automobilio variklį jam sustojus, veikia naudojant šiek tiek kitokią elektros instaliaciją, todėl verta žinoti, kaip veikia sistema „Start-Stop“.

Iš pradžių sistema „Start-Stop“ nebuvo palankiai vertinama. Daugeliui vairuotojų nepatiko sistemos veikimas, nes jis priminė gedimą. Akimirka, kai automobilis sustoja ir užgęsta jo variklis, iš pradžių gali kelti šiek tiek nerimo, tačiau jau po kelių pasivažinėjimų automobiliu priprantama prie sistemos veikimo.

Kaip veikia sistema „Start-Stop“?

Sistema „Start-stop“ veikia taip, kad automobiliui sustojus, pvz., sankryžoje, variklis savaime išsijungia, kad sumažėtų degalų sąnaudos ir išmetamųjų teršalų kiekis. Taip yra dėl jutiklių, kurie nustato, kad ratas nejuda, ir perduoda šią informaciją valdymo blokui. Sistemos veikimas taip pat priklauso nuo kitų parametrų: variklio temperatūros, akumuliatoriaus įkrovimo, suvartojamos srovės kiekio, turbokompresoriaus temperatūros, spaudimą į stabdžių pedalą, reljefo nuolydį, įjungtos pavaros, spaudžiamos sankabos.

Automobilių remonto paslaugų paieškos platformos Motointegrator.com atstovas Mindaugas Šerėjus teigia, kad ši sistema analizuoja daugybę veiksnių, kad automobilio stabdymas ir paleidimas būtų kuo sklandesni. Jei išjungus variklį sutrumpėtų jo eksploatavimo laikas arba pernelyg išsikrautų akumuliatorius, valdiklis neįjungia paleidimo ir išjungimo sistemos. Taip pat verta prisiminti, kad sistemos veikimas priklauso nuo to, ar automobilyje įrengta automatinė, ar mechaninė pavarų dėžė.

„Automobiliuose su automatine pavarų dėže variklis gali išsijungti važiuojant nedideliu greičiu, kai artėjama prie šviesoforo ar sankryžos. Vairuotojui tereikia ilgai laikyti nuspaustą stabdžių pedalą, ir automobilis pradės lėtai riedėti. Iš naujo paleisti variklį nesudėtinga – tereikia nuimti koją nuo stabdžių pedalo ar net sumažinti slėgį. Todėl nereikės nerimauti, kad praleisite galimybę sklandžiai įsilieti į automobilių srautą arba pradėti važiuoti degant žaliam šviesoforo signalui“, – sako M. Šerėjus.

Pasak pašnekovo, automobiliuose su mechanine pavarų dėže sistema „Start-stop“ veikia šiek tiek sudėtingiau. Ši sistema įsijungia tik tada, kai automobilis visiškai sustoja ir pavarų dėžė yra neutralioje padėtyje. Taigi, jei vairuotojas sustabdys automobilį nuspaudęs sankabą, variklis neišsijungs. Starteris įsijungia, kai tik nuspaudžiama sankaba, todėl, įjungus pavarą, automobilis gali važiuoti toliau.

„Daugelyje šią sistemą turinčių automobilių taip pat įrengta stabdymo energijos, kuri kaupiama akumuliatoriuje, rekuperavimo sistema. Šis režimas turi įtakos transporto priemonės veikimui: norint, kad ji veiktų ilgą laiką be trikdžių, reikia sustiprinto akumuliatoriaus, starterio ir generatoriaus. Dėl didelės ir kintamos elektros instaliacijos apkrovos taip pat reikalinga išmani įkrovimo sistema“, – patikina M. Šerėjus.

Kas yra išmanusis akumuliatoriaus įkrovimas?

Transporto priemonėse su paleidimo ir išjungimo sistemomis įtampa svyruoja, todėl akumuliatorius turi atlaikyti didelę (vadinamąją giliąją) iškrovą išsaugodamas talpą ir kitas savybes. Dėl šios priežasties naudojamas įprastas akumuliatorius gali greitai sugesti, todėl transporto priemonėse su sistemomis „Start-stop“ naudojami akumuliatoriai, kurie generuoja didesnę paleidimo srovę, – daugiausia EFB ir AGM. Jie labai atsparūs giliajai iškrovai ir atlaiko dažnus įkrovimo ciklus, todėl gali veikti su didesniu starteriu, kuris yra svarbi transporto priemonių, turinčių sistemą „Start-Stop“, dalis.

„Inter Cars Lietuva“ akumuliatorių specialisto Pauliaus Vitkausko teigimu, vienas akumuliatoriaus ir automobilio apsaugos elementų yra išmanioji įkrovimo sistema. Išmanioji akumuliatoriaus įkrova veikia prijungus akumuliatorių prie jutiklio, kuris stebi bendrą akumuliatoriaus būklę (įkrovą ir talpą) ir sąveiką su kitomis sistemomis.

„Išmanioji įkrovimo sistema naudoja centrinį valdymo bloką (ECU) ir kitus transporto priemonėje sumontuotus elektroninius valdiklius, kad optimaliai valdytų energijos paskirstymą. Tai yra neabejotinas šio sprendimo privalumas, nes leidžia gerokai padidinti veikimo efektyvumą“, – pabrėžia P. Vitkauskas.

Taip įkraunant „Start-Stop“ akumuliatorių išvengiama akumuliatoriaus perkaitimo bei pažeidimų ir pailginamas jo eksploatacijos laikas. Ši sistema taip pat sąveikauja su energijos rekuperavimo sistema, kad elektros energija akumuliatoriui papildyti būtų gaunama stabdant, o ne veikiant varikliui. Taip papildomai sutaupoma degalų ir tausojami stabdžiai: naudojant rekuperaciją gerokai sumažėja stabdžių kaladėlių ir diskų nusidėvėjimas.

Sistemos „Start-stop“ trūkumai

Vis dėlto reikia atkreipti dėmesį į tam tikrus sunkumus. Vienas jų – didesnė šio tipo transporto priemonių akumuliatorių kaina. Kita priežastis – sudėtingesnė techninė priežiūra, o prireikus – ir remontas. Keičiant akumuliatorių reikia naudoti diagnostinį testerį, kad būtų galima prisijungti prie ECU ir patikrinti naujo akumuliatoriaus nustatymų vertes.

„Jei akumuliatorių reikia įkrauti, griežtai laikykitės gamintojo nurodymų. Norint įkrauti „Start-Stop“ akumuliatorių, gali tekti naudoti atitinkamą įkroviklį. Naujausios kartos įkrovikliai gali patikrinti akumuliatoriaus įkrovos lygį ir įkrauti akumuliatorių per trumpiausią įmanomą laiką, tačiau be rizikos sugadinti ar perkrauti. Tokiu būdu pavyksta įkrauti ir atkurti itin išsikrovusius akumuliatorius“, – teigia P. Vitkauskas.

Komentarai ()