Nuo asfalto nulipti drąsinantis elektrinis SUV: kaip gamintojai dėlioja šį pasjansą? ()
Elektromobilių rinkoje jau yra nemažai kompaktiškų visureigių, tačiau šioje kategorijoje dalis modelių išsiskiria iš visų kitų. Tai – mėgėjams drąsiau nusukti į bekelę skirti ir tam pritaikytomis savybėmis pasižymintys automobiliai. Visgi kol kas vairuotojai, mėgstantys laiką leisti gamtoje ar jaučiantys nuolatinį didesnio pravažumo poreikį, turi tik ribotą elektra varomų transporto priemonių pasirinkimą – tinkamus modelius galima suskaičiuoti vienos rankos pirštais. Kodėl taip yra ir kokias alternatyvas siūlo gamintojai?
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Pasunkėja ir pabrangsta
Automobilių su visų varomųjų ratų sistemomis nėra daug, o elektromobilių – dar mažiau. Ir nors elektrinės pavaros konstrukcija leidžia techniškai paprasčiau sukti abi ašis, nes ant kiekvienos iš jų galima montuoti po atskirą elektros motorą, retas gamintojas veržiasi suteikti tokias galimybes. Visų pirma, tai atsiliepia elektrinių transporto priemonių kainai, kuri ir taip didesnė nei įprastų mašinų. Antroji priežastis – paaugantis ir taip didelis elektromobilių svoris.
„Nors visureigių gerbėjai automobilius renkasi konservatyviai, norintys susidraugauti su naujausiomis technologijomis tiesiog turi mažą pasirinkimą. Pirkėjų šiame segmente nėra išskirtinai daug, bet jie ir renkasi savaip“, – sako automobilių apžvalgininkas Egidijus Babelis.
Tačiau didesnis automobilio pravažumas neapsiriboja vien tik keturiais varomaisiais ratais, tad elektromobilių gamintojai ieško ir kitų veiksmingų priemonių, leidžiančių taikyti į specifinį naudotojų ratą. Anot E. Babelio, elektromobiliai teoriškai patikimesni įveikiant brastas, nes vandens poveikis jiems kelia mažiau pavojų nei modeliams su vidaus degimo varikliais. Svarbiausi komponentai – motoras, baterija, kiti aukštos įtampos įrenginiai – yra patikimai izoliuoti nuo aplinkos.
„Teoriškai gerai sukalibruota visų varomųjų ratų sistema elektromobilyje gali visai neblogai pasirodyti, bet kalibravimas tampa gerokai sudėtingesniu uždaviniu, kai elektrinės pavaros veikimą reikia pritaikyti prie įvairių paviršių. Sena gera mechanika aiškesnė“, – sako „Lietuvos metų automobilio“ rinkimų komisijos narys.
Dvi kryptys
Lyginimo tikslais galima paimti didesnio pravažumo modeliais pagarsėjusių gamintojų produktus. Į pastarąsias gretas visų pirma siūlosi kone vien tik didesnio pravažumo automobilius kuriančios bendrovės, kaip antai KGM ar „Subaru“. Pastarajai markei kompaktiškų SUV elektromobilių segmente atstovauja modelis „Solterra“, o KGM pernai į kelius išleido anksčiau su vidaus degimo varikliais pristatyto „Korando“ elektrinę versiją „e-Motion“.
Pietų Korėjos didesnio pravažumo automobilių gamintojas KGM anksčiau veikė „SsangYong“ vardu. Bendrovė pakeitė prekių ženklą po to, kai 2022 metais ją įsigijo pramonės milžinė „KG Group“. Nors rinkoje ji garsėja tokiais klasikiniais visureigiais kaip „Rexton“ ar pikapas „Musso“, į pravažesnių elektromobilių segmentą korėjiečiai įžengė ieškodami aukso viduriuko.
Todėl „Korando e-Motion“ sumontuotas 209 AG elektros motoras akimirksniu išvystomą 339 Nm sukimo momentą tiekia tik priekinei ašiai. Tačiau drąsiau nulipti nuo asfalto jo vairuotoją gali paskatinti kitos charakteristikos: beveik 20 laipsnių pakilimo ir 25 laipsnių nusileidimo kampai, galimybė įveikti 30 cm gylį siekiančias brastas ir solidi savo segmentui 551 litro talpos bagažinė tampa papildoma paskata planuotis žvejybos ar kito aktyvaus poilsio išvykas į gamtą. Palyginkime: talpumu garsėjančios markės „Volkswagen“ kompaktiškame elektriniame krosoveryje ID.4 telpa 543 litrai bagažo.
„Solterra“ modelyje didesnį pravažumą užtikrina tradiciniai japonų markės elementai: simetrinė visų varomųjų ratų pavara ir 21 cm siekianti prošvaisa. Tačiau bagažinė gerokai mažesnė už korėjietišką modelį – 452 litrų.
Į akis krenta ir dar vienas skirtumas. „Subaru“ elektromobiliui gamintojai suteikia įprastą penkerių metų garantiją. O KGM pardavėjai „Korando e-Motion“ modeliui taiko net 7 metų arba 150 tūkst. nuvažiuotų kilometrų garantiją. Tai yra labai retas elektromobilis, nes jame montuojamos baterijos garantinis laikotarpis (8 metai arba 160 tūkst. km) beveik sutampa su viso automobilio garantiniu terminu.
Skiriasi ir kainodara
„e-Motion“ montuojama 61,5 kWh talpos baterija viena įkrova leidžia nuvažiuoti iki 340 km. Lietuvos masteliu tokių charakteristikų pakanka iš bet kurio didmiesčio be nerimo leistis į išvyką gamtoje ar į sodybą savaitgaliui ir grįžti namo.
Elektromobilį tiesioginės srovės stotelėse galima įkrauti iki 100 kW sparta, o tai leidžia nuo 0 iki 80 proc. energijos atsargų papildyti per 33 minutes. Sieninis kintamosios srovės 7 kW įkroviklis iškrautą bateriją iki maksimumo užpildytų per 11 valandų.
„Soltera“ gamintojai montuoja 71,4 kWh talpos akumuliatorių ir leidžia priimti iki 150 kW įkrovimo galią. Taip iki 80 proc. baterijos papildoma per panašų laiką – 30 minučių. Gamintojai skelbia, kad viena įkrova elektromobilis gali įveikti iki 460 km.
Prašmatniausioje šio modelio komplektacijoje montuojama tokia įranga, kaip, pavyzdžiui, 20 colių skersmens ratlankiai, odinės šildomos galinės sėdynės, panoraminis stoglangis ar 360 laipsnių panoraminė automobilio apžvalgos sistema. Savo ruožtu, geriausiai sukomplektuotoje „Korando e-Motion“ versijoje gali būti odinės, elektra valdomos, šildomos ir ventiliuojamos priekinės sėdynės, belaidis mobiliųjų telefonų įkroviklis, šilumos siurblys, elektra valdomas bagažinės dangtis ir kita.
Skiriasi ir šių modelių kainodara. „Solterra“ kaina Lietuvoje balandžio viduryje prasidėjo nuo 52 900 eurų, o „Korando e-Motion“ kainavo nuo 34 990 eurų.
„Į visureigius Lietuvoje labiau žiūrima lyg į darbinius arklius ar nuotykių transporto priemones, o elektromobiliai – vis dar gana nauja tema, kelianti daugybę diskusijų. Manau, kad kone kiekvienas automobilis turi savo pirkėjų ratą, tik vieni pelno daugiau simpatijų, o kiti mažiau“, – reziumuoja E. Babelis.