Praėjusį savaitgalį didžiųjų „ralio atlaidų“ Kelmėje, kur vyko II Lietuvos ralio čempionato etapo lenktynės, nugalėtojų apdovanojimo ceremonijoje nuskambėjo prieš keletą metų būtent „Rally Žemaitija“ jau girdėta rekomendacija: „įsidėmėkite Isak Hatanmaa veidą – tai galbūt būsimas Pasaulio ralio čempionas“. Iš tiesų svečiui iš Suomijos visai neseniai sukako 15 metų, o jis jau neturi lygių tarp viena ašim varomų bolidų „Rally4/R2“ klasėje.

Beveik tokiais pat žodžiais 2016-ųjų „Rally Žemaitija“ organizatoriai pristatinėjo anuomet vos 14 metų sulaukusį Kalle Rovanpera. Legendinio WRC piloto sūnus tada su šturmanu Risto Pietilainen vairuodami „Škoda Fabia R5“ bendroje įskaitoje nusileido tik bemaž dvigubai vyresniam švedui Pontus Tidemanui, jau sukaupusiam solidžią startų Pasaulio ralio čempionate patirtį. 2022-aisiais jaunasis Rovanpera tapo jauniausiu visų laikų WRC čempionu, o pernai prestižinių lenktynių seriją laimėjo antrą kartą.

Su garsiuoju savo tėvynainiu Isak Hatanmaa turi mažiausiai vieną bendrą bruožą: abu jie į profesionalųjį ralio pasaulį žengė turėdami Latvijos automobilių sporto federacijos išduotą licenciją. Tiesiog suomiai jaunesniems nei 16 metų asmenims neleidžia startuoti tokio kalibro varžybose. Latviai sutinka padaryti išimtį, jei mažieji ralio vunderkindai turi tėvų sutikimą, o į šturmano krėslą prikalbina sėstis patyrusį lenktynių navigatorių.

„LASF yra priėmusi analogišką sprendimą, tik ko gero ne pakankamai garsiai apie tai komunikavome. Bet neabejoju, kad mes taip pat anksčiau ar vėliau kažkam iš jaunųjų ralio talentų tapsim tramplinu į didįjį sportą, nes Lenkijoje amžiaus cenzas lenktynininkams gerokai didesnis“, – viliasi oficialus LASF ralio čempionato varžybų stebėtojas Kastytis Torrau.

Kita vertus, pašnekovas pastebi, kad tokie apribojimai nėra laužtu iš piršto. Kaip taisyklė jauni vaikinai turi itin daug ambicijų, minimalią greičio baimę ir ne visuomet adekvatų rizikos suvokimą, todėl jų progresas trasoje būna žaibiškas.

„Minimizuoti su visais minėtais dalykais susijusius pavojus galima metodiškai lavinant vairavimo įgūdžius ir tobulinant techniką. Tarkim brolių Irmanto ir Edvino Buivydų atvejis kaip tik yra toks: jauni vaikinai demonstravo puikius rezultatus su viena ašimi varomais automobiliais, o šiais metais persėdę į greitesnį, visais ratais varomą N5 – lėkė lyderiams su R5 artimu tempu. Tai reiktų laikyti chrestomatiniu pavyzdžiu „kaip turėtų būti“, – sako K. Torrau.

Žinoma, greta išmanymo bei profesionalaus požiūrio į lenktynes, dar reikia ir finansinių galimybių. Jei komandai nepavyksta suformuoti biudžeto, gresia pernelyg ilgai užsibūti toje pat terpėje ir sustoti augus. Oficialus LASF stebėtojo manymu, Markas Buteikis „Rally Žemaitija 2024“ laimėjęs BMW klasę ir užėmęs 18 vietą bendroje įskaitoje (pernai jis buvo 22-as), taip pat yra visiškai pasirengęs persėsti į greitesnį ir modernesnį automobilį. Jei tai padaryti pavyks, jis neišvengiamai taps nauju „galvos skausmu“ dabartiniams ralio „A“ lygos lyderiams.

Atidžiai visus procesus automobilių sporte analizuojantis K. Torrau atkreipė dėmesį į dar vieną dalyką, prisidedantį prie sklandžios lietuviškojo ralio pasaulio kartų kaitos: iš nesudėtingų „Mini ralio“ lenktynių kasmet bent po keletą ekipažų keliasi į „Ralio sprinto“ arba „B“ lygą, o iš čia – į „A“ lygą. Sėkmingiausiai apatiniuose ralio piramidės pakopose pasirodantys ir prizines vietas savo klasėse iškovojantys sportininkai gauna tam tikrų privilegijų ir moka mažesnį starto mokestį. Ši sistema nemažai prisideda prie to, kad jau dvidešimtmečiai ralio talentai ateina į „A“ lygą su homologuotais, nepriekaištingai paruoštais automobiliais, tampa „matomi“ žiniasklaidoje bei socialiniuose tinkluose ir gauna kozirį derybose su potencialiais rėmėjais.

Komentarai ()