Kaip tai galėtų paveikti Lietuvos automobilių rinką?

Garsiai nuaidėję pramonininkų planai uždaryti automobilių gamyklas Vokietijoje ir Belgijoje, gamyklų darbuotojų protestai, kiniškiems elektromobiliams įvesti didesni muitų tarifai. Visai tai atskleidžia Europos automobilių pramonės sektoriuje tvyrančią įtampą. Kaip tai galėtų paveikti Lietuvos automobilių rinką?

Ir Lietuvoje aktyviai pardavimus didinantys Kinijos automobilių gamintojai aiškiai demonstruoja, kad 500 mln. gyventojų Europos Sąjungos rinka yra svarbus ilgalaikis jų tikslas. Šiandien Kinijoje yra pagaminama trečdalis (32 proc.) viso pasaulio automobilių. Prieš 15 metų panaši dalis priklausė Europai: 2008 metais mūsų žemyne buvo pagaminama 31 proc. viso pasaulio automobilių, o Kinijoje – 14 procentų. Dabar Europos dalis sumenko iki 20 proc., o Kinijos atitinkamai išaugo.

Vienas iš kinų automobilių pramonės variklių buvo vidinė rinka, kuri per 10 metų išsiplėtė daugiau negu dukart iki 257 mln. automobilių 2023 metų pabaigoje ir jau viršija Europos Sąjungos automobilių parką. Prie augimo prisidėjo Vokietijos ir kitų Europos šalių gamintojai, eksportuodami automobilius ir kurdami jungtinius projektus su kinų įmonėmis.

Kinija naudojasi proga

[Vokietija+kuponas] Mažiausia kaina istorijoje! Fantastiškos lazerinės graviravimo staklės (Video, „Swiitol E18 Pro“) 4871 2 Šių metų modelis už mažiausią kainą iki šiol Specialus kuponas Iš Vokietijos greitas ir saugus pristatymas Pažangiausi techniniai sprendimai Puikus daiktas DIY projektams Išsamiau

Dabar vis didesnė pirkėjų dalis Kinijoje pirmenybę teikia vietinei produkcijai – Vokietijos gamintojų pardavimai Kinijoje šiemet yra 11 proc. mažesni už pernykščius.

Panašu, kad Europos gamintojų konkurencingumui pakenkė noras išspausti maksimumą iš modelių su vidaus degimo varikliais gamybos iki įsigaliojant naujiems mažesnių CO2 emisijų reikalavimams 2025 metais. 438 tūkst. pernai iš Kinijos į Europos Sąjungą importuotų elektromobilių iliustruoja, kad 40 proc. didesnes apimtis pasiekęs Pekinas pasinaudojo proga proveržiui. Palyginti, ES šalys pernai į Kiniją eksportavo vos 11,5 tūkst. elektromobilių. Be to, iš Europos eksportuojamo modelio vertė vidutiniškai siekė 74 tūkst. eurų, t.y. kinai pirko brangius europietiškus modelius, o išplukdomo iš Kinijos – 22 tūkst. eurų, t.y. kinai Europos rinkoje konkuruoti rinkosi ekonominės klasės modeliais.

Kinijos gamintojo BYD elektromobiliai ir iš tinklo įkraunami hibridai jau sudaro apie ketvirtadalį visų pasaulyje parduodamų elektromobilių, tačiau pozicijas siekiama stiprinti ir toliau. Kai vidaus paklausa nebeauga taip sparčiai ir konkurencija aštrėja, Kinija vis aktyviau žvalgosi eksporto rinkų. Apie ambicijas rodo naujų laivų statybos projektai, kurie 2026 metais turi atverti galimybes vandens keliais į užsienį pristatyti apie pusę milijono kiniškų automobilių per metus. Iš viso Europoje užsibrėžta atsiriekti 50 proc. elektromobilių rinkos dalies. Pernai kiniškų prekės ženklų elektromobiliai Europoje sudarė 8 proc. pardavimų dalį.

Ar Europa savo gamintojus apgins muitais?

Reaguodama į tendencijas ES kol kas įvedė laikinus (penkių metų laikotarpiui) didesnius muitų tarifus iš Kinijos importuojamiems elektromobiliams. Papildomi tarifai greta anksčiau galiojusių 10 proc. siekia iki 35,3 proc., tačiau trims bendradarbiaujantiems gamintojams yra suteikiamos išimtys: „Tesla“ apmokestinama 7,8 proc., BYD gamintoja – 17 proc., „Volvo-Geely“ – 19,3  procento.

Ar muitai bus efektyvus skydas Europos rinkai? Panašu, kad ne. Bendrovės „Rhodium“ atlikta analizė parodė, kad didesni mokesčiai vieno „BYD Seal U“ pardavimo pelną Europoje apkarpo iki 13 tūkst. eurų, bet pelno marža vis tiek išlieka didesnė negu pačioje Kinijoje. Ekspertų teigimu, kad marža būtų suspausta iki Kinijos vidaus rinkos lygio, ES turėtų BYD gamintojui taikyti net 60 proc. papildomus muito mokesčius.

Taip pat akivaizdu, kad Kinija įgyvendina planą B – aktyviai investuoja į gamybos projektus Europoje. BYD šiuo metu stato elektromobilių gamyklą Vengrijoje, dar yra paskelbusi apie milijardo eurų investicijas Turkijoje, kurioje įsikurs antroji gamykla. Kitais metais Belgijoje planuojama pradėti populiariojo „Volvo EX30“ modelio gamybą.

„Botagėlio“ efektas Europoje – nauja elektromobilių banga

Pardavimai Vokietijoje sudaro 35 proc. visos Europos elektromobilių rinkos. 2023 metų gruodį Berlynas užbaigė subsidijų elektromobiliams programą. Efektas – smarkus (32 proc.) elektromobilių pardavimų atoslūgis šiemet. Palyginti, kitose ES šalyse fiksuojamas 5 procentų elektromobilių registracijų augimas.

Be to, panašu, kad dėl panaikintos paramos elektromobilių paklausa Vokietijoje nukentėjo labiausiai, nes, pavyzdžiui, įkraunamų hibridų registracijų šiemet nesumažėjo, priešingai, augo 9 procentais. Reaguodama į situaciją, Vokietijos vyriausybė atnaujina paramą elektromobiliams. Nauja programa skelbia, kad verslas per mokesčių išskaitą galės susigrąžinti iki 40 proc. elektromobilio vertės, kai maksimali pirkinio vertė siekia iki 95 tūkst. eurų.

Kita vertus, Europos gamintojai žino, kad kartu su paramos programų „pyragėliu“ 2025–2030 metų laikotarpiu laukia ir „botagėliai“ baudų, siekiančių 95 eurus už gramą, jeigu gaminami automobiliai neatitiks CO2 emisijų reikalavimų. Apskaičiuota, kad jei emisijų vykdymo tikslai nebus pakeisti, gamintojams bendrai gresia iki 12 mlrd. EUR baudų  Kaip pastebi „Transport & Environment“ ekspertai, gamintojai siekė maksimalaus pelno iš vidaus degimo variklių, todėl tik penkerių metų ciklo pabaigoje emisijų mažinimą ėmė laikyti prioritetu.

Taigi, įsigaliojus naujai tvarkai ir griežtesniems reikalavimams jau kitais metais ES rinkoje galima tikėtis naujų elektromobilių pardavimų dalies augimo. 2025 metų CO2 tikslai atneš naują ekonominės klasės (iki 25 tūkst. Eur) elektromobilių bangą, pasieksiančią ir Lietuvą.

Komentarai ()