Kam reikalingi maži guminiai „dygliukai“ ant automobilio padangų? ()
Patyrę vairuotojai tikriausiai pastebėjo, kad ant naujų padangų visada yra guminiai „dygliukai“ arba „plaukeliai“, išsikišę per visą paviršių.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Daugelis, pamatę šiuos savotiškus „šerius“, pradeda spėlioti, kam jie skirti. Vieni mano, kad jie sumažina važiavimo triukšmą, kiti teigia, jog pagal juos galima nustatyti padangos nusidėvėjimo laipsnį.
Kartais idėjos skamba visiškai absurdiškai: pavyzdžiui, yra teorija, kad šie guminiai plaukeliai kažkokiu būdu pagerina padangų sukibimą su kelio danga.
Taigi, kuri iš šių versijų yra teisinga?
Pasak „IFL Science“, nė viena iš minėtų versijų apie guminius „dygliukus“ ant naujų padangų nėra teisinga. Šie ploni „plaukeliai“ neturi įtakos sukibimui, nėra nusidėvėjimo rodikliai ir nesumažina triukšmo.
Iš tiesų, jų atsiradimas yra gamybos proceso rezultatas, ir dažniausiai jie vadinami „ūsais“.
Kiekvienos automobilio padangos gamyboje pirmiausia sukuriama ruošinys, kuris vėliau dedamas į formą. Šioje formoje, veikiant karščiui ir orui, ant ruošinio uždedami baigiamieji sluoksniai, suteikiant jam galutinę formą.
|
Kad po guma nesusidarytų oro burbuliukai, forma turi leisti orui išeiti. Tam joje yra mažytės skylutės, per kurias pašalinamas perteklinis oras, paliekant mažus gumos pėdsakus.
Kai padanga išeina iš gamybos, ant jos lieka šie ploni guminiai „dygliukai“.
Laikui bėgant, jie nusitrina važiuojant, ypač tose padangos dalyse, kurios tiesiogiai liečiasi su kelio danga. Taigi „plaukeliai“ ant naujų padangų yra tik gamybos proceso pėdsakai ir neatlieka jokios funkcijos.
Ar naujoms padangoms reikia nupjauti „dygliukus“?
Guminiai „dygliukai“ ir „plaukeliai“ ant naujų padangų neturi jokios praktinės naudos. Todėl kyla natūralus klausimas: ar reikia juos pašalinti po pirkimo?
Iš tiesų, tai nėra būtina. Šios „iškyšos” neturi jokios įtakos automobilio veikimui — nei padeda, nei trukdo. Kaip jau minėta, jie laikui bėgant nusitrina savaime.
Jei jų nebėra, tai nereiškia, kad padangas reikia pakeisti naujomis. Svarbu suprasti, kad tai nėra nusidėvėjimo indikatorius.
Tačiau jei šie „dygliukai“ vis dėlto erzina ir norisi jų atsikratyti, tai galima padaryti nekenkiant padangoms.
Kai kurie automobilių parodų dalyviai net specialiai apkarpo šiuos „plaukelius“, kad padangos atrodytų tvarkingiau.
Svarbiausia — būti atsargiems: nereikėtų naudoti aštrių daiktų, pavyzdžiui, žirklių ar peilių. Norint jų atsikratyti, užtenka kiekvieną „ūsą“ tiesiog ištraukti pirštais.
Iš ko gaminamos padangos?
Už triukšmo mažinimą, ilgaamžiškumą ir gerą sukibimą su kelio danga padangose atsakingi ne šie „plaukeliai“, o medžiagos, iš kurių jos pagamintos.
Automobilių padangos nėra tiesiog guminis gabalas — tai sudėtingas įvairių medžiagų mišinys. Padangų pagrindą sudaro du kaučiuko tipai: natūralus ir sintetinės kilmės. Natūralus kaučiukas gaunamas iš kaučiukmedžio sulčių, o sintetinis — iš naftos produktų.
Šie du komponentai padangoms suteikia elastingumo, kuris leidžia joms atlaikyti dideles apkrovas.
Dar vienas svarbus elementas — anglies suodžiai. Jie ne tik suteikia padangai juodą spalvą, bet ir padidina jos tvirtumą, atsparumą dilimui bei apsaugo nuo saulės spindulių poveikio.
Geresniam sukibimui su šlapia kelio danga į padangų mišinį dedama silicio dioksido.
Kiekvienos padangos viduje yra karkasas, sudarytas iš metalinių virbų ir tekstilės medžiagų. Jis palaiko padangos formą ir padeda išvengti deformacijos.
Be to, į mišinį dedama įvairių cheminių medžiagų, tokių kaip antioksidantai ir stabilizatoriai, siekiant dar labiau pagerinti atsparumą dilimui ir prailginti padangų tarnavimo laiką.
