ES drebina automobilių pramonę. Revoliucinis draudimas. „Jo automobiliuose neliks“ (2)
Ši medžiaga yra daug lengvesnė už aliuminį ir tuo pačiu patvaresnė už plieną. Jau daugelį metų ji buvo naudojama lėktuvų, motociklų ir automobilių komponentų gamyboje.
© Yahya S., CC BY 2.0 | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Nissan_GT-R_%28R35%29_carbon_fiber_spoiler_%2824322793889%29.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Europos Sąjunga anglies pluoštą priskyrė prie pavojingų medžiagų ir planuoja uždrausti jo naudojimą automobilių pramonėje.
Įvairių pramonės šakų gamintojai naudoja anglies pluoštą, kad sumažintų savo gaminių svorį ir padidintų jų stiprumą ir standumą. Jis ypač populiarus tarp prekės ženklų, gaminančių sportinius ir elektromobilius, daugiausia dėl savo lengvumo ir ilgaamžiškumo. Tačiau Europos Sąjunga nori uždrausti šios medžiagos naudojimą lengvuosiuose automobiliuose. Tai pirmas kartas pasaulyje, kai anglies pluoštas buvo pripažintas pavojinga medžiaga.
Europos Parlamentas, atsakingas už ES reglamentus, neseniai užbaigė eksploatuoti netinkamų transporto priemonių (ELV) direktyvos, reglamentuojančios transporto priemonių išmontavimą ir perdirbimą, peržiūros projektą. Visas procesas turėtų būti daug draugiškesnis aplinkai, todėl naujos pavojingomis laikomos medžiagos nuolat atsiranda juodajame sąraše. Anglies pluoštas ką tik prisijungė prie švino, gyvsidabrio, kadmio ir šešiavalenčio chromo.
|
Tai mažų mažiausiai stebinantis sprendimas, nes ši medžiaga daugelį metų buvo naudojama aviacijos ir automobilių pramonėje, taip pat vis dažniau atsiranda motocikluose. Priežastis – galimas žalingas jo poveikis – tiek gamybos etape, tiek įvykus avarijai ar išmetant į metalo laužą. Pjaunant ar laužant anglies pluoštą, mikropluoštai gali patekti į orą, sudirginti ir pažeisti odą, dėl ko gali įsimesti infekcija.
Jei Europos Parlamentas oficialiai priims pataisą, naujos taisyklės Europos Sąjungoje įsigalios nuo 2029 m. Įmonės bus palaipsniui priverstos riboti anglies pluošto naudojimą gamyboje. Vien automobilių pramonei šiuo metu tenka apie 20 % pasaulinio šios medžiagos suvartojimo.
Tęsinys kitame puslapyje:
Iš karto po to, kai Europos Sąjunga paskelbė apie savo sprendimą, Japonijos anglies pluošto gamintojų akcijų kainos smarkiai krito. Su didžiausiomis problemomis gali susidurti Azijos įmonės – „Teijin“, „Toray Industries“ ir „Mitsubishi Chemical“, kurios sudaro 54 % šios medžiagos gamybos rinkos dalį pasaulyje.
Siūlomas draudimas neabejotinai labiausiai pakenktų sportinių automobilių ir superautomobilių gamintojams, tačiau kai kurie elektromobilių gamintojai taip pat pajustų pasekmes. Tokios įmonės kaip BMW, „Lucid“ ir „Tesla“ gamindamos savo transporto priemones naudoja didelius anglies pluošto kiekius. Didžiulius šios medžiagos kiekius galima rasti ir „Formulės 1“ automobiliuose, o, pavyzdžiui, „McLaren“ iš šios medžiagos gamina visą sportiškiausių savo modelių kėbulą.
Šiuo metu automobiliai sudaro 10-20 % visos šios medžiagos paklausos, o ši dalis sistemingai didės kartu su gamintojų siekiu sumažinti transporto priemonių svorį.
Anglies pluoštas turėjo būti atsakas į sunkių baterijų problemą, kuri gerokai padidina elektromobilių svorį. Nors ši medžiaga nėra pigi, ji buvo laikoma idealiu sprendimu, ypač aukščiausios klasės automobilių gamintojams, kuriems svarbiausios vairavimo savybės ir visos konstrukcijos technologinis tobulėjimas.
Anglies pluoštas gaminamas kontroliuojamos poliakrilonitrilo ir kitų organinių polimerų pirolizės būdu, kuriuos sudaro beveik vien ištemptos anglies struktūros, chemiškai panašios į grafitą. Ši struktūra suteikia jai didelį mechaninį stiprumą, taip pat daro jį nelydomu ir chemiškai atspariu.
Šio tipo medžiaga dažniausiai naudojama pramonėje kaip laminatų, kurių pagrindą sudaro aukštos kokybės epoksidinės dervos, armatūra – ypač ten, kur reikalingas mažas svoris ir didelis stiprumas.
