ES atšaukia drebinantį draudimą. Sportinių automobilių gerbėjai gali lengviau atsikvėpti ()
Europos Sąjunga atsisako anglies pluošto draudimo. Prieštaringai vertinama medžiaga nepateks į pavojingų medžiagų sąrašą, o tai reiškia, kad „McLaren“, „Ferrari“ ir kiti superautomobilių gamintojai gali ir toliau netrukdomi naudoti anglies pluoštą – bent jau kol kas.
© James Hayward, public domain | https://www.pexels.com/photo/a-blue-sports-car-10959162/
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Dabar aišku – anglies pluoštas nebus įtrauktas į Europos Sąjungos draudžiamų medžiagų sąrašą. Pastarosiomis savaitėmis pasigirdo informacija apie galimą jo naudojimo apribojimą dėl galimo pavojaus aplinkai ir sveikatai. Dabar viskas rodo, kad ši medžiaga bus išbraukta iš naujųjų nuostatų projekto.
Europos Parlamento pareigūnas patvirtino, kad anglies pluoštas bus išbrauktas iš kenksmingų medžiagų sąrašo, o Europoje parduodami automobiliai galės jį naudoti ir po 2029 m.
Tai esminis sprendimas, ypač sportinių ir elektromobilių gamintojams. „McLaren“, „Ferrari“, „Koenigsegg“ ir „Lamborghini“ savo automobiliuose naudoja anglies pluoštą. Be šios medžiagos būtų sunku išlaikyti jų našumą ir mažą svorį.
Anglies pluoštas automobilių pramonėje
|
Anglies pluoštas automobilių pasaulyje debiutavo 1981 m., kai „McLaren“ jį panaudojo Formulės 1 bolide MP4/1. 1990 m. Jaguar XJR-15 buvo pirmasis pasaulyje keliams skirtas automobilis, pagamintas tik iš anglies pluošto. Nuo tada jis tapo nepakeičiamu superautomobilių konstrukciniu elementu. Lengva, standi ir išskirtinai patvari – tai medžiaga, leidžia derinti saugumą su našumu.
Elektromobiliuose anglies pluošto naudojimas padeda sumažinti svorį, kurį lemia sunkūs akumuliatoriai. Lengvesnis automobilis reiškia didesnį atstumą, geresnį valdymą ir mažesnes energijos sąnaudas.
Šiandien apie 20 % pasaulinės anglies pluošto sunaudojimo tenka automobilių pramonei. Apribojus jo naudojimą nukentėtų ne tik automobilių gamintojai, bet ir medžiagų tiekėjai – daugiausia iš Japonijos, tokie kaip „Toray Industries“, „Teijin“ ar „Mitsubishi Chemical“.
Ar anglies pluoštas tikrai pavojingas?
ES pareigūnai savo pirminę poziciją pagrindė susirūpinimu dėl perdirbimo ir darbuotojų saugos. Teigiama, kad problema yra mikropluoštai, esantys ore pjaunant ar laužant anglies pluoštą, o tai gali sudirginti odą ir kvėpavimo takus. Medžiaga laikinai buvo prilyginama švinui, gyvsidabriui ir šešiavalenčiam chromui.
Tačiau, skirtingai nei šios medžiagos, anglies pluoštas pati savaime nėra toksiškas. Problema daugiausia susijusi su tinkamo perdirbimo infrastruktūros trūkumu. Vietoj draudimo išeitis gali būti nauji sveikatos ir saugos standartai bei saugios perdirbimo technologijos.
ES sprendimas yra palengvėjimas visai pramonei. Šiandien atrodo, kad anglies pluoštas automobilių pramonėje išliks legalus ir po 2029 metų. Ir nors ši tema tikriausiai sugrįš su tolesniais aplinkosaugos direktyvų pakeitimais.
.jpg)
