Jūsų automobilis šildo miestą. Ši spalva padidina temperatūrą iki 4 laipsnių! ()
Ar automobilio spalva gali turėti įtakos miesto temperatūrai? Lisabonos universiteto mokslininkų tyrimai rodo, kad taip. Kuri spalva gali padidinti oro temperatūrą beveik 4 laipsniais Celsijaus?
© PickPic (atvira licencija) | https://www.pickpik.com/parking-autos-vehicles-traffic-city-park-118598
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Lisabonos universiteto (Portugalija) mokslininkų atliktas eksperimentas, aprašytas žurnale „City and Environment Interactions“, apėmė oro temperatūros matavimą aplink du pastatytus automobilius – vieną juodą ir vieną baltą. Matavimai buvo atliekami 5 valandas saulėtą dieną, kai oro temperatūra siekė 36 °C. Rezultatai buvo aiškūs: juodas automobilis padidino aplinkos temperatūrą iki 3,8 °C, palyginti su šalia esančiu asfaltu.
Skirtumas kyla dėl šviesos atspindėjimo. Šviesios spalvos kėbulas atspindi 75–85 procentus saulės spindulių, o juodi paviršiai sugeria beveik visą šviesą ir įkaista daug greičiau. Plonas metalinis kėbulas įkaista intensyviau nei asfaltas, tiesiogiai išskirdamas šilumą į orą.
|
Miesto šilumos salų efektas reiškia, kad miestuose yra gerokai šilčiau nei aplinkinėse kaimo vietovėse. Remiantis „Copernicus“ programos duomenimis, temperatūros skirtumai Europoje vasarą gali siekti 10–15 laipsnių Celsijaus. Taip yra dėl tankaus užstatymo, asfalto ir betono, kurie kaupia šilumą, taip pat dėl automobilių eismo ir oro kondicionavimo.
Tyrimas rodo, kad tūkstančiai pastatytų tamsios spalvos transporto priemonių veikia kaip papildomi šilumos šaltiniai. Miestuose, kuriuose ypač didelis karštis, net ir nedideli veiksniai gali smarkiai paveikti gyventojų komfortą ir sveikatą.
Lisabonos komanda apskaičiavo, kad jei dauguma miesto automobilių turėtų šviesios spalvos kėbulus, gatvių šviesos atspindėjimas galėtų padidėti nuo maždaug 20 iki 40 procentų. Karštomis, ramiomis dienomis tai reikštų žemesnę oro temperatūrą prie žemės.
Tyrėjai teigia, kad pokyčiai galėtų prasidėti nuo savivaldybių transporto priemonių, krovininių furgonų ir taksi parkų. Tai gana pigus ir greitas sprendimas, palyginti su brangiomis investicijomis į miesto infrastruktūrą, pavyzdžiui, gatvių apželdinimą ar vėsinamų dangų įrengimą.
Pastaraisiais metais Europoje karščio bangos tapo dažnesnės, o aukštesnė nei 40 °C temperatūra nebėra reta. Naktį miestuose dažnai būna 4 °C ar daugiau šilumos nei aplinkinėse vietovėse, todėl sunkiau ilsėtis ir padidėja sveikatos problemų rizika. Karščio stresas prisideda prie dehidratacijos, kvėpavimo takų ir kraujotakos sistemos ligų bei neigiamai veikia psichinę sveikatą.
.jpg)
.png)
.png)