Lietuvių numylėtiniai. Bet niekas jų nebenori. Rekordinis kritimas ()
Lietuviai itin mėgsta dyzelinius automobilius. Bet tendencijos keičiasi.

© Santeri Viinamäki, CC BY-SA 4.0 | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Fueling_diesel_car_20180227.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
„Dieselgate“ skandalas ir staigus ES posūkis elektromobilių link neatpažįstamai pakeitė Europos automobilių rinką. Vos per dešimtmetį vokiškos inžinerijos pasididžiavimas – dyzelinis variklis – prarado rekordinę 38,8 % savo Europos rinkos dalį. Šiandien naujų dyzelinių automobilių pardavimai smarkiai krenta, o elektromobiliai juos lenkia populiarumo statistikoje.
2015-ieji metai, kai pasaulio žiniasklaida pirmą kartą pranešė apie „Volkswagen“ klastojamus išmetamųjų teršalų kiekio rezultatus, taip pat buvo geriausi metai dyzelinių automobilių registracijos Europoje istorijoje.
Dyzeliniai lengvieji automobiliai – Vokietijos automobilių pramonės flagmanai – tuo metu sudarė 51,6 % visų registracijų, o per metus buvo parduota daugiau nei 7 mln. vienetų. Palyginimui, 2024 m. pabaigoje jų rinkos dalis tesiekė 11,7 %, o užregistruota kiek mažiau nei 1,27 mln. automobilių. Tai daugiau nei 5 kartus mažiau.
|
Atsižvelgiant į sukauptus Europos rinkų duomenis per pirmuosius aštuonis šių metų mėnesius, dyzeliniai automobiliai sudarė kuklius 9,4 % visų registracijų. Palyginimui, grynai elektrinės transporto priemonės (BEV) sudarė 15,8 % visų pardavimų, benzininiai automobiliai – 28,1 % visų registracijų, o hibridiniai automobiliai, kurie dominuoja populiarumo reitinguose, užėmė 34,7 % Europos rinkos.
Vien tik rugpjūčio mėnesio ACEA duomenys taip pat rodo spartų pasiūlos ir pirkėjų pageidavimų pokyčių tempą. Pirmą kartą istorijoje dyzeliniai varikliai registracijos reitinguose užleido vietą įkraunamiems hibridams. Rugpjūtį dyzelinių variklių dalis visuose naujų lengvųjų automobilių pardavimuose Europos Sąjungoje sumažėjo iki 8,8 %, o įkraunamų hibridų – iki 10,4 %.
Didelis klientų susidomėjimas įkraunamais hibridais nėra atsitiktinumas. Jų pardavimas šiuo metu yra vienas efektyviausių būdų (be elektromobilių) sumažinti gamintojo CO2 išmetimą ir išvengti Europos Komisijos baudų už kiekvienam prekės ženklui nustatytų ribų viršijimą. Dėl to iš jų pasiūlos dingsta vis daugiau dyzelinių ir benzininių automobilių, o gamintojai lenktyniauja, kad įtrauktų įkraunamus hibridus į savo kainoraščius.
Nuo metų pradžios iki rugpjūčio pabaigos Senojo žemyno keliais jau išriedėjo daugiau nei 631 000 tokių automobilių, o daugelyje rinkų registracijos padidėjimas viršijo 50 %. Didžiausias padidėjimas (+99,9 %) užfiksuotas Ispanijoje. Įkraunamų hibridinių automobilių pardavimai taip pat išaugo Vokietijoje (+61,2 %) ir Italijoje (+62,6 %).
Remiantis ACEA duomenimis ir ataskaita „Transporto priemonės Europos keliuose 2025“, didžiausią dyzelinių automobilių dalį, palyginti su visomis Europoje registruotomis transporto priemonėmis (duomenys atnaujinti 2023 m. pabaigoje), šiuo metu užima Latvija (62,6 %), Lietuva (58,4 %) ir Portugalija (57 %).