„Toyota“ pasiekė tai, ko negalėjo kiti – skelbia apie masinę gamybą! ()
Šis sprendimas lengvai pritaikomas masinei gamybai ir galės būti naudojamas įvairių dydžių baterijose.
© MatteoSunbreeze (Free Pixabay license) | https://pixabay.com/photos/car-hood-chrome-vehicle-logo-6399944/
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Elektrinių transporto priemonių baterijos jau seniai yra daugelio, dažnai labai (ironiška) įkaitusių diskusijų objektas. Gamintojai skiria daug dėmesio saugumui, tačiau ličio jonų elementų prigimtis yra negailestinga – net vienas pramušimas gali sukelti rimtų problemų, ypač gesinant gaisrą. Dėl to gamintojai jau daugelį metų siekia sukurti elementus, turinčius tiek kietą katodą, anodą, tiek kietą elektrolitą. Šio tikslo link pirmoji žengia „Toyota“, kuri jau 2027 metais gali iš esmės pakeisti elektromobilių rinką.
Kodėl visiškai kietojo kūno baterijos tokios svarbios?
Visų pirma – dėl saugumo. Skirtingai nuo baterijų su kietu elektrolitu, kuris gali būti gaminamas iš polimero ar keramikos, šiuo atveju kalbama apie elementą, kuriame visi energijos perdavimo komponentai yra kietos būsenos. Tai leidžia (bent teoriškai) pasiekti didesnį energijos tankį išlaikant tą pačią masę. Tokie elementai ateityje galėtų užtikrinti dar didesnį įkrovimo greitį.
Kol dauguma Kinijos gamintojų šiuo metu orientuojasi į elementus su kietu elektrolitu, „Toyota“ lygiagrečiai vysto daugybę skirtingų baterijų technologijų. Gamintojas planuoja išplėsti pigesnių LFP (ličio–geležies–fosfato) baterijų su bipoline elementų struktūra gamybą ir jau kitais metais pristatyti baterijas su kietu elektrolitu. Tačiau įmonė tuo neapsiriboja – ji toliau siekia tobulo standarto: visiškai kietojo kūno akumuliatoriaus. Šių tyrimų rezultatai – įspūdingi.
„Toyota“ pasiekė tai, ko kiti nesugebėjo
|
„Toyota“ bendradarbiavimas su „Sumitomo Metal Mining“ davė vaisių – pradėta masinė katodų medžiagų gamyba visiškai kietojo kūno elementams. Kaip praneša „Toyota“ spaudos biuras, pirmieji automobiliai, naudojantys šią technologiją, pasaulio rinkose gali pasirodyti jau 2027–2028 metais. Gamintojo teigimu, naujos kartos sprendimas leis mažesnio dydžio elementuose pasiekti didesnę galią ir ilgesnį veikimo laiką nei baterijos, pagrįstos skystu laidumu.
Įmonės šią technologiją vystė nuo 2021 metų ir per tą laiką įveikė su katodo medžiagomis susijusias problemas, dėl kurių anksčiau mažėjo efektyvumas. Taip sukurtas medžiagos pavidalas primena miltelius – tai sintezės technologijos rezultatas, kurio detalių „Toyota“ kol kas neatskleidžia. Šis sprendimas lengvai pritaikomas masinei gamybai ir galės būti naudojamas įvairių dydžių baterijose.
Kol kas įmonės neskelbia išsamios elementų specifikacijos ar informacijos apie konkrečius automobilių modelius. Žinoma tik tiek, kad „Sumitomo“ tieks medžiagas gamybai ir planuoja pradėti masinį tiekimą. Technologijos tobulinimas dar nebaigtas – abi bendrovės toliau dirbs kartu, siekdamos sumažinti gamybos kaštus bei padidinti saugumą ir kokybę.
Baterijų ateitis – „Toyota“ ir „Sumitomo“ rankose
Jau daugelį metų technologijų pasaulis remiasi ličio jonų elementais su skystu elektrolitu. Šios technologijos raida pasiekė ribą – ji tapo efektyvi ir pigi, bet tolesnės inovacijos, galinčios išspręsti likusias problemas, dar laukia savo eilės. Nors telefonų ar mažų įrenginių baterijoms dabartinis standartas pakankamas, elektromobiliai, siekiantys išlaikyti našumą ilgą laiką, reikalauja patikimesnių sprendimų.
Politiniam nestabilumui pasaulyje augant, vis daugiau įmonių siekia nepriklausomybės, o „Toyota“ ir „Sumitomo“ bendras verslas turi visas galimybes sparčiai augti, pasitelkęs kietojo kūno elementus.
„Sumitomo“ teigia, kad iš pradžių visos gamybos apimtys bus skirtos „Toyota“ poreikiams, tačiau ateityje neatmeta galimybės šią technologiją platinti plačiau. Tokia plėtra neabejotinai nudžiugintų Japonijos vyriausybę, kuriai baterijų gamybos ir tiekimo plėtra yra strateginis prioritetas. Pagal šią strategiją privačios įmonės, gavusios vyriausybės pritarimą, yra sudariusios 7 mlrd. JAV dolerių (1 trilijono jenų) vertės partnerystę, kurios tikslas – maksimaliai išplėsti elementų gamybą Japonijoje. Be to, vyriausybė suteikė „Toyota“ METI sertifikatą, leidžiantį baterijas gaminti visiškai šalies teritorijoje.
