Manipuliavo testų rezultatais? Naujasis „Dyzelgeito“ skandalas įgauna pagreitį (2)
Ar gali pasikartoti prieš dešimtmetį nutikusi istorija?

© B137, CC BY-SA 4.0 | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Miami_traffic_jam,_I-95_North_rush_hour.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Jungtinėje Karalystėje 1,6 mln. vairuotojų padavė į teismą dideles automobilių kompanijas dėl įtariamo išmetamųjų teršalų bandymų rezultatų klastojimo.
Londono teisme prasidėjo vienas didžiausių kolektyvinių ieškinių JK teismų istorijoje. Advokatai, atstovaujantys 1,6 milijono vairuotojų, kaltina šešias pasaulines bendroves – „Mercedes-Benz“, „Ford“, „Renault“, „Nissan“, „Peugeot“ ir „Citroën“ – klastojant išmetamųjų teršalų bandymus.
Nukentėjusiųjų advokatų teigimu, gamintojai tariamai naudojo specialią programinę įrangą, kuri atpažino bandymo sąlygas ir automatiškai sumažino azoto oksido (NOx) išmetimą. Ne bandymų metu varikliai tariamai išskyrė žymiai daugiau kenksmingų medžiagų.
|
Remiantis „Reuters“ paskelbtais duomenimis, kaltinimai apima 2012–2017 m. laikotarpį, o ieškinių vertė siekia 8 mlrd. JAV dolerių. Jei teismas priims sprendimą vairuotojų naudai, individualios kompensacijos dydis bus nustatytas kitame teismo proceso etape.
Pirmasis „Dyzelgeito“ (Dieselgate) skandalas kilo 2015 m., kai paaiškėjo, kad „Volkswagen“ savo automobiliuose įdiegė programinę įrangą, klastojančią išmetamųjų teršalų bandymų rezultatus. Skandalas Vokietijos bendrovei kainavo milijardus dolerių ir smarkiai pakenkė klientų pasitikėjimui dyzeliniais varikliais.
Panašūs kaltinimai dabar pateikiami ir kitiems prekių ženklams. Į procesą gali būti įtrauktos ir BMW bei „Opel“ („Vauxhall“). JK teismų registre taip pat atsirado bylų prieš „Volvo“, „Toyota“, „Mazda“, „Jaguar Land Rover“, „Hyundai“ ir „Kia“.
Londono teismas sprendimą priims išanalizavęs 20 transporto priemonių imtį. Jei kaltinimai pasitvirtins, nuosprendis apims visą gamintojų grupę ir daugiau nei 1,6 mln. transporto priemonių.
Jų atstovai teigia, kad išmetamųjų teršalų kiekio rezultatų skirtumai atsiranda dėl leistinų išmetamųjų teršalų kontrolės sistemų nustatymų, pritaikytų važiavimo sąlygoms.
Nepaisant gamintojų patikinimų, byla, žiniasklaidos praminta „Dieselgate 2.0“, įgauna pagreitį. Kiti posėdžiai numatyti 2026 m., o potenciali vairuotojų sėkmė JK teisme galėtų atverti kelią panašiems ieškiniams Europos Sąjungos šalyse.
Nauji kaltinimai automobilių gamintojams rodo, kad išmetamųjų teršalų klausimas išlieka itin opus pramonei. Nors dauguma įmonių investuoja milijardus eurų į elektrifikaciją, daugelis vairuotojų vis dar renkasi dyzelinius variklius.
Jei įtarimai pasitvirtins, gamintojams gali grėsti ne tik didelės finansinės baudos, bet ir dar viena reputacijos žalos banga. Tai taip pat rodo, kad nepaisant praėjusio laiko, pirmojo „Dieselgate“ skandalo šešėlis vis dar smarkiai temdo Europos automobilių pramonę.