Ketvirtasis šviesoforo signalas. Pokytis, galintis pakeisti eismą ()
Ar tradiciniai trijų spalvų šviesoforai greitai taps praeitimi?
© GilPe, CC BY-SA 3.0 | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Luxembourg_Traffic_signal_triple_%281%29.JPG
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Šiaurės Karolinos valstijos universiteto (JAV) tyrėjai mano, kad taip. Jų idėja pristatyti ketvirtą, baltą signalą, galėtų revoliucionizuoti automobilių, ypač autonominių, važiavimą sankryžomis. Nors tai skamba kaip futuristinė vizija, tyrėjai teigia, kad šios koncepcijos įgyvendinimas yra artimesnis, nei galite pamanyti.
Šiandien, automobilių pasauliui stovint ant autonominės revoliucijos slenksčio, net ir toks akivaizdus dalykas kaip šviesoforas pradeda keistis. Tai, kas dešimtmečius buvo paprastas trijų spalvų rinkinys, netrukus gali įgyti naują – baltą. Tačiau tai ne estetika, o logiška technologinės plėtros pasekmė: automobiliai jau gali bendrauti tarpusavyje, tad kodėl jie neturėtų bendradarbiauti su kelių infrastruktūra?
Kodėl reikalinga ketvirtas signalas?
Dabartinės šviesoforų sistemos buvo sukurtos tuo metu, kai visas eismas priklausė nuo vairuotojų reakcijos į raudoną, geltoną ir žalią šviesoforo signalą. Autonominių transporto priemonių ir išmaniųjų V2X (Vehicle-to-everything) sistemų, kurios leidžia automobiliams ir kelių infrastruktūrai bendrauti, eroje šis sprendimas tampa vis neefektyvesnis.
|
Ketvirtasis šviesoforos signalas, remiantis Šiaurės Karolinos valstijos universiteto (NCSU) tyrėjų pasiūlymu, būtų baltas ir signalizuotų apie momentą, kai autonominės transporto priemonės perima eismo valdymą sankryžoje. Kai sankryžoje susirenka pakankamai autonominių transporto priemonių, jos pradeda keistis duomenimis apie greitį, kryptį ir eismo srautą, o tada perduoda informaciją kitiems eismo dalyviams. Tuo tarpu balta šviesa informuotų tradicinių transporto priemonių vairuotojus, kad jie gali tiesiog sekti eismą priekyje – nesilaikydami tradicinės šviesoforų sekos.
„Raudonas šviesoforo signalas vis tiek reikš sustojimą. Žalias šviesoforo signalas reikš važiavimą pirmyn, o baltas šviesoforo signalas nurodys vairuotojams tiesiog sekti priekyje važiuojantį automobilį“, – aiškina Ali Hajbabaie, NCSU profesorius.
Kokią naudą tai atneš?
NCSU komandos atliktų modeliavimų metu naujoji sistema ženkliai pagerino eismo srautą. Maždaug 10 % autonominių transporto priemonių atveju vidutinis vėlavimas sankryžose sumažėjo keliais procentais, o maždaug 30 % autonominių transporto priemonių atveju kelionės laikas sutrumpėjo net 11 procentų.
Tačiau nauda neapsiriboja vien eismo greičiu. Dinamiškas ryšys tarp transporto priemonių leidžia geriau valdyti eismą realiuoju laiku, sumažinti sustojimus ir dėl to sumažinti degalų sąnaudas bei CO₂ išmetimą. Miestuose, kuriuose V2X sistemos jau veikia su viešojo transporto parkais, ketvirtojo žibinto įdiegimas taip pat galėtų padėti teikti pirmenybę autobusams ir greitosios pagalbos automobiliams.
Kada tai galėtų įvykti?
Nors „baltosios bangos“ koncepcija vis dar yra tyrimų etape, mokslininkai teigia, kad praktinis jos įgyvendinimas galėtų įvykti maždaug per dešimtmetį, plačiai paplitus autonominių transporto priemonių naudojimui ir išvysčius V2X infrastruktūrą.
Ketvirtosios šviesos įdiegimas, žinoma, pareikalautų keisti reglamentus ir modernizuoti šviesoforus, tačiau ekspertai mano, kad sklandesnio eismo ir mažesnių energijos suvartojimo privalumai atsipirktų.
Tai galėtų būti vienas pirmųjų žingsnių naujos kelių komunikacijos eros link, kai automobiliai ne tik „mato“ vienas kitą, bet ir kartu priima sprendimus. Tuomet tradiciniai šviesoforai, žinomi jau daugiau nei šimtmetį, galėtų iš tikrųjų tapti praeitimi.
