„Volkswagen“ iškelia baltą vėliavą. Tokie automobiliai nebeturi ateities ()
Tai gali būti lūžio taškas visai Europos automobilių pramonei.
© Gamintojo nuotr. (Atvira licencija)
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
„Volkswagen“ prekės ženklo vadovas Thomas Schäferis interviu žurnalui „Auto Motor und Sport“ sklaido visas iliuzijas: jis teigia, kad siūlyti naujus benzininius automobilius „Polo“ ir žemesnėse klasėse nebeturi prasmės. Vietoj to koncernas viską stato ant elektromobilių kortos. Ar tai pabaigos pradžia pigiems, mažiems vidaus degimo variklių automobiliams, skirtiems masėms? Panašu, kad maži benzininiai varikliai neturi ateities – jie taps tiesiog per brangūs, kad egzistuotų.
Griežta ekonominė logika
„Atsižvelgiant į būsimus emisijos reglamentus, siūlyti naujus modelius su benzininiais varikliais „Polo“ klasėje ir žemiau nėra prasmės“, – interviu vokiečių žurnalui konstatavo T. Schäferis.
Jo argumentacija paprasta ir brutaliai ekonomiška: norint atitikti vis griežtėjančius standartus, tradicinės pavaros mažuose automobiliuose taptų neįtikėtinai sudėtingos, o jų gamyba ir galutinė kaina pirkėjui – per aukšta.
|
„Šio segmento ateitis yra elektrinė“, – apibendrina VW vadovas.
Tai strateginis atsitraukimas nuo ankstesnės taktikos. Artėjanti prieinamų „Volkswagen“ elektromobilių šeima – nuo „ID.Polo“ 2026-ųjų pavasarį ir „ID.Cross“ metų viduryje iki dar mažesnio „ID.1“ 2027-aisiais – neturės vidaus degimo variklių atitikmenų. Tai bus gryna „MEB+“ platforma ir aiški strategija. Nors prognozuojama, kad benzininių „Polo“ ir „T-Cross“ versijų pardavimai tęsis maždaug iki 2030 metų, pramonės ekspertai teigia, kad jų įpėdinių nebebus.
Vandenilis – „netikra diskusija“
T. Schäferis negaili kritikos ne tik benzinui. Apie vandenilinius automobilius masiniame segmente jis turi vienodai griežtą nuomonę, vadindamas tai „netikra diskusija“. Jo argumentai konkretūs: nepakankamas žaliojo vandenilio kiekis, astronominė kuro elementų kaina ir žemas bendras šios technologijos efektyvumas.
„Vienintelis būdas greitai sumažinti masinės gamybos automobilių emisijas yra elektrinė pavara“, – daro išvadą jis.
Ši deklaracija nėra tik vizija – tai atsakas į realų rinkos spaudimą. Per pirmus 10 praėjusių metų mėnesių elektromobilių dalis tarp naujų registracijų Europoje išaugo iki 16,4 %. Tuo tarpu benzininių ir dyzelinių automobilių dalis susitraukė nuo 46,3 % iki 36,6 %. Vartotojai, ypač miestuose, vis palankiau žiūri į mažesnius, ekonomiškai efektyvius nulinės emisijos modelius.
Nauja kova su senais ir naujais varžovais
„Volkswagen“ sprendimas yra ir reakcija į dinamiškai kintantį konkurencinį žemėlapį. Kinijos ir Pietų Korėjos prekių ženklai, tokie kaip BYD, „Kia“ ir „Hyundai“, Europoje jau skina pirmąsias sėkmes su nebrangiais elektromobiliais, tokiais kaip „BYD Dolphin Surf“, „Kia EV3“ ar „Hyundai Inster EV“. „Volkswagen“ negali sau leisti pralaimėti šio mūšio lauko. „ID.Polo“, kainuosiantis apie 25 000 eurų, ir „ID.Cross“, pigesnis už „ID.4“, yra tiesioginė kontrataka.
Žvelgiant į reguliavimą, gamybos masto ekonomiją ir didėjantį klientų palankumą, panašu, kad T. Schäferis yra teisus. Jo pareiškimas – tai signalas visam sektoriui. Jei tokio kalibro gigantas kaip „Volkswagen“ pripažįsta, kad mažų ir pigių vidaus degimo variklių era baigėsi, tai gali būti lūžio taškas visai Europos automobilių pramonei.
Tai nebėra kalbos apie tolimą ateitį. Tai veiksmų planas „čia ir dabar“ automobiliams, kurie debiutuos po mažiau nei dvejų metų. „Volkswagen“ iškelia baltą vėliavą benzinui, tačiau kartu kelia elektromobilių vėliavą savo svarbiausioje – masinėje – lygoje.
