Blogiausios naujienos Lietuvai: „Rail Baltica“ ateitis pakibo ant plauko – ką prarasime visi? ()
„Tai – nebe investicija, o iliuzija?“
© RB Rail AS, CC BY-SA 4.0 | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:RBINFO_(cropped).png
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kol Baltijos šalių politikai toliau žada greitąsias keliones į Europą jau po kelerių metų, kaimyninėje Lenkijoje prabilta apie tikrąją padėtį, kuri primena šaltą dušą. Lenkijos infrastruktūros viceministras Piotras Malepszakas naujienų agentūrai PAP rėžė tiesiai: tikėti, kad „Rail Baltica“ bus baigta iki 2030 metų – tai tiesiog saviapgaulė.
„Tai – nebe investicija, o iliuzija?“
Pasak viceministro, projektas susidūrė su milžiniškomis problemomis: išlaidos išaugo ne procentais, o kartais, o finansavimo skylės veriasi greičiau nei klojami bėgiai. „Jei kažkas pabrangsta tris ar keturis kartus, vadinasi, pradinis planas buvo tik optimistinė pasaka“, – kritikos negailėjo P. Malepszakas.
|
Jo prognozė negailestinga – realus projekto užbaigimas nusikelia į 2040 metus. Ir tai dar ne blogiausia žinia: jei pinigų srautas neatsigaus, net ir ši data gali pakibti ant plauko.
Sunkiausia atkarpa – prie Lietuvos sienos
Viceministras pabrėžė, kad Lenkijos pusėje sudėtingiausia situacija yra būtent atkarpoje nuo Elko iki Lietuvos sienos. Čia dar net nebaigti projektavimo darbai, o popierizmo kalnai vis dar neįveikti. „Mes dar net neperėjome dokumentų etapo, tad viešai kalbėti apie 2030-uosius yra neatsakinga“, – sakė jis, pridurdamas, kad panašus chaosas vyrauja ir Baltijos šalių atkarpose.
Lenkija šaus į priekį, bet ar pasieks mus?
Kol „Rail Baltica“ strigusi statybų ir pinigų paieškų pelkėje, Lenkija nubrėžė ambicingus greičio standartus. Naujose linijose traukiniai turėtų skrieti net 350 km/h greičiu, o modernizuotose – iki 250 km/h. Tačiau Lietuvos keliautojams kyla pagrįstas klausimas: ar turėsime kur šiais traukiniais važiuoti, ar modernūs bėgiai pasibaigs ties tiesiogine „saviapgaulės“ riba?
Viceministras įspėja – infrastruktūra negali būti statoma pagal „norų sąrašus“. Kiekvienas zlotas ir euras privalo būti investuojamas tiksliai, kad nebūtų švaistomi viešieji pinigai, ypač stiprinant šalies rytus ir ruošiantis kariniam mobilumui.
Ar Lietuva išdrįs pripažinti, kad didžiausias regiono projektas vėluos dešimtmečiu, ar ir toliau maitinsime visuomenę pažadais apie traukinius, kurie niekada neatvyksta laiku?
