Ilgiausias pasaulyje povandeninis tunelis – sutrumpins kelionę daugiau nei 19 valandų ()
Kinija rengia vieną ambicingiausių pasaulyje infrastruktūros projektų: didžiulį geležinkelio tunelį, kuris galiausiai eitų po Bohajaus sąsiauriu, skiriančiu dvi svarbias provincijas šalies šiaurės rytinėje dalyje.
© Pxhere (atvira licencija) | https://pxhere.com/en/photo/799732
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Visas statinys būtų maždaug 123 km ilgio, o iki 90 km tunelio eitų po vandeniu.
Šiuolaikiniai miestai vis dažniau susiduria su didėjančio eismo ir geografinių apribojimų iššūkiais. Ten, kur svarbius miesto centrus skiria jūros, upės ar įlankos, tradiciniai tiltai ir keltai ne visada yra pakankamas sprendimas. Inžinieriai ieško naujų būdų, kaip sutrumpinti kelionės laiką ir efektyviau sujungti regionus. Tokios investicijos pavyzdys – geležinkelio tunelio projektas po Bohajaus sąsiauriu Kinijoje.
Tai investicija, kurios mastas būtų beprecedentis pasaulyje. Planuojamas tunelis būtų maždaug 123 kilometrų ilgio, iš kurių 90 kilometrų eitų po vandeniu. Tai būtų ilgiausias povandeninis geležinkelio tunelis pasaulyje.
|
Naujasis susisiekimas sujungtų du uostamiesčius: Dalianą Liaodongo pusiasalyje ir Jantajų Šandongo pusiasalyje. Šiuo metu kelionė tarp jų reikalauja arba kelto, kuris atstumą įveikia per 8 valandas, arba ilgesnės kelionės sausuma, kuri kelionę gali pailginti iki 20 valandų. Kai tunelis pradės veikti, greitieji traukiniai šį atstumą galėtų įveikti vos per maždaug 40 minučių.
Projektas įspūdingas ne tik savo mastu, bet ir kaina. Apskaičiuota, kad jo įgyvendinimas galėtų kainuoti nuo 220 iki 260 milijardų juanių, tai yra daugiau nei 32 milijardai eurų. Konstrukciją sudarytų trys lygiagretūs tuneliai – du pagrindiniai traukinių eismui, o trečiasis – techniniams, remonto ir evakuacijos tikslams.
Pasak Kinijos inžinierių, toks sprendimas padidintų keleivių saugumą, tačiau kartu keltų ir milžiniškų inžinerinių iššūkių. Projektuotojams tektų atsižvelgti tiek į milžinišką vandens slėgį dešimtis metrų po jūros dugnu, tiek į poreikį išgauti didžiulius rūdos kiekius.
Tačiau tai dar ne viskas. Tunelis eitų per potencialiai seisminio aktyvumo zonas. Bohajaus sąsiauris nėra apsaugotas nuo žemės drebėjimų rizikos, todėl visi darbai turi apimti sutvirtinimą ir specialias konstrukcines priemones. Gilesni pamatinės uolienos sluoksniai, kuriuos planuojama naudoti, skirti užtikrinti didesnį stabilumą ir sumažinti vandens bei galimų žemės drebėjimų poveikį.
Nors tunelio koncepcija neabejotinai skamba įspūdingai, jos įgyvendinimas vis dar yra planavimo ir leidimų gavimo stadijose. Oficialūs projekto dokumentai teikiami jau kelerius metus, o Kinijos centrinė vyriausybė ne kartą pareiškė norą pradėti darbus, kai tik bus įvykdytos visos sąlygos.
Ekspertai skaičiuoja, kad statybos gali užtrukti net 10–15 metų, jei nekils jokių didelių techninių ar administracinių kliūčių.
