Palydoviniu būdu valdomi automobiliai: ES tyrinėja naują idėją ()
Europos Komisija nagrinėja galimybę naudoti palydovines technologijas, kad automobiliai automatiškai kontroliuotų greičio apribojimus.
© Raimond Spekking, CC BY-SA 4.0 | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Highway_A9,_toll_station_Como_Grandate,_Italy-8973.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Ateityje transporto priemonės galėtų ne tik įspėti vairuotojus apie taikomus apribojimus, bet ir savarankiškai riboti savo greitį. Tačiau tai kol kas tik preliminarūs svarstymai, o ne reglamentų projektai.
Nuo 2024 m. liepos mėn. visi nauji automobiliai, pristatomi Europos Sąjungoje, privalo būti aprūpinti išmaniąja greičio palaikymo sistema (ISA). Sistema naudoja kameras, GPS modulius ir žemėlapio duomenis, kad atpažintų taikomus greičio apribojimus. Vairuotojai gali gauti informaciją apie greičio apribojimą automobilio ekrane, garsinį įspėjimą, kai jis viršijamas, o kai kuriais atvejais ši technologija taip pat gali veikti su adaptyvia pastovaus greičio palaikymo sistema.
Tačiau valdymo sistemų kūrimas tuo gali nesibaigti. Remiantis „The Telegraph“ pranešimais, Europos Sąjunga svarsto galimybę dar labiau sugriežtinti reikalavimus. Vienas iš svarstomų scenarijų numato, kad po 2030 m. automobiliai galėtų naudoti palydovinius duomenis, kad automatiškai valdytų greitį ir savarankiškai ribotų transporto priemonės galią.
|
Dabartinės ISA sistemos pirmiausia yra informacinės. Jų pagrindinis tikslas – informuoti vairuotoją apie taikomą greičio apribojimą ir įspėti jį, kai transporto priemonė viršija greičio apribojimą. Tačiau, pasak britų spaudos, naujoji koncepcija reikštų žymiai daugiau intervencijos į transporto priemonės veikimą.
Transporto priemonė galėtų savarankiškai nustatyti savo buvimo vietą, palyginti ją su turimais greičio apribojimo duomenimis ir – svarbiausia – automatiškai apriboti variklio galią ir našumą, jei greičio apribojimas būtų viršijamas.
Kol kas neaišku, ar toks sprendimas galėtų būti įgyvendintas artimiausiu metu. Tačiau idėjos šalininkai jau pabrėžia, kad automatizuota valdymo sistema galėtų pagerinti kelių eismo saugumą, sumažindama avarijų ir mirčių skaičių.
Tačiau šiuo metu naudojamų technologijų efektyvumas tebėra abejotinas. Kelio ženklų atpažinimo sistemos ir žemėlapių duomenų bazės ne visada veikia nepriekaištingai. Klaida, dėl kurios šiuo metu rodomas tik neteisingas pranešimas, ateityje gali sukelti nepageidaujamų vairavimo trikdžių.
„Thatcham Research“ ir kitos bendrovės, be kita ko, išreiškė abejones šiuo klausimu, kaip teigiama ataskaitoje apie ISA veikimą. Pasak bendrovės, dabartinės homologacijos procedūros nevisiškai atspindi, kaip sistemos veikia kasdienio vairavimo metu. Pasirodo, automobilis gali atitikti ES bandymų nustatytus reikalavimus, tačiau daryti klaidas, kai pasikeičia realūs greičio apribojimai.
Bendrovė pastebėjo atvejų, kai transporto priemonė neteisingai interpretavo taikomus greičio apribojimus ir netgi rodė neegzistuojančius apribojimus. Tokių klaidų pasekmes lengva numatyti, jei sprendimas automatiškai įsikištų į transporto priemonės veikimą. Sistemos, kuri tik įspėja naudotoją, atveju tai pirmiausia susiję su vairavimo komfortu. Tačiau naudojant technologiją, galinčią automatiškai riboti greitį, tokių klaidų pasekmės gali būti daug rimtesnės.
Europos Sąjunga jau kurį laiką plečia privalomų automobilių saugos sistemų sąrašą. Nauji automobiliai turi būti aprūpinti tokiomis funkcijomis kaip greičio stebėjimas, vairuotojo nuovargio aptikimas ir išsiblaškymo stebėjimo sistemos. Privalomosios įrangos sąraše taip pat yra galimybė prijungti alkoholio užraktą, kuris išjungia degimą, kol vairuotojas neatlieka alkoholio testo.
Tačiau vėlesni reglamentai sulaukė kai kurių vairuotojų ir gamintojų kritikos. Tokių sprendimų priešininkai juos vadina „auklės technologijomis“ ir mano, kad elektronika per daug varžo vairavimo laisvę.
