Nežinoma greičio matuoklių spraga – šie vairuotojai nepagaunami ()
Greičio matuoklis sublyksėjo – tačiau bauda taip ir neatėjo. Teisinė spraga leidžia kai kuriems vairuotojams beveik niekada neįkliūti. Tuo pat metu paprasti vairuotojai baudžiami griežtai.
© DI (Atvira licencija)
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Greitį viršijantiems vairuotojams Švedijoje šiandien kaip niekad sunku neįkliūti į greičio matuoklio spąstus. Kasdien 2 800 Švedijos greičio matuoklių užfiksuoja daugiau nei 1 000 nuotraukų. Tačiau tik šiek tiek daugiau nei ketvirtadalis jų paverčiama baudomis. Dėl įstatymo spragos nuobaudas per greičio matuoklius gauna tik paprasti automobilių savininkai. Daugybė lizinguojamų ir tarnybinių automobilių nuo greičio matuoklių yra visiškai saugūs.
„Jei tiesiog išlaikysi šaltą kraują ir viską neigsi, jie nieko negalės padaryti“, – leidiniui „Carup“ teigia šaltinis.
Kol paprasti vairuotojai baudžiami, policija lieka bejėgė, jei automobilis valdomas pagal lizingo sutartį. Pareigūnai visada išsiunčia įrodymus ir tikisi, kad kaltininkas prisipažins, tačiau tai nutinka retai. Daugelio didelių autoparkų valdytojų duomenyse net nenurodyta, kuri įmonė yra tikroji automobilio naudotoja. –
|
„Jei vairuoji automobilį, priklausantį įmonei, savivaldybei ar lizingo bendrovei, daugeliu atvejų policija nieko negali padaryti. Baudas moka tik paprasti, sąžiningi privatūs asmenys“, – sako šaltinis.
Kaltinti lizingo bendrovių taip pat negalima. Net jei jos ir norėtų padėti policijai, tai neįmanoma. Jos neturi teisės atskleisti duomenų apie tai, kas vairavo automobilį nuotraukos fiksavimo metu. Galima tik pateikti klausimą ir tikėtis, kad kas nors prisipažins.
„Duomenų apie tai, kas vairavo automobilį, negalima perduoti, nes tai būtų BDAR pažeidimas. Mat Švedijoje galioja sistema, pagal kurią baudą turi mokėti vairavęs asmuo, o ne transporto priemonės savininkas“, – teigia šaltinis.
Kiek tiksliai bylų dėl šios priežasties nutraukiama, pasakyti sunku, nes tokia statistika nevedama. Kartu Švedijos teisės aktai daro neįmanomu bet kokį kitokį veikimą. Tokiais atvejais policijos ATK (automatinės greičio kontrolės) skyrius gali tik išsiųsti medžiagą ir tikėtis, kad kaltininkas pats prisipažins.
„Galbūt atsiras kas nors sąžiningas ir baudą sumokės. Bet jei pranešimą tiesiog išmesi į šiukšliadėžę ir viską neigsi – jie nieko negalės padaryti“, – pokalbį baigia šaltinis.
