Fantastiškos kokybės elektriniai sunkvežimiai, kurie pergyveno pačią kompaniją ir tapo kokybės sinonimu: ar esate girdėję apie Walker ir tai, ką jie sukūrė prieš 100 metų? ()
Tesla Semi dabar yra dėmesio centre. Kompanija susilaukia gausybė užsakymų ir žadama, kad naujas elektrovilkikas sukels revoliuciją logistikoje. Iš tiesų, elektriniai sunkvežimiai atrodo kaip kažkas iš ateities, bet gal nėra visai taip? Ar žinojote, kad pilnai elektriniai sunkvežimiai JAV buvo gaminami dar prieš 100 metų?
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Anksčiau ir elektromobiliai buvo labai populiarūs. Jie buvo nukonkuruoti transporto priemonių su vidaus degimo varikliais todėl, kad šios tiesiog buvo patogesnės ir galėjo važinėti didesniais atstumais. Tačiau JAV prieš 100 metų buvo gaminami baterijų energija varomi elektriniai sunkvežimiai.
Walker Electric Truck 1907-1942 metais gamino elektrinius sunkvežimius ir automobilius. Kompanija kelis kartus pakeitė savininkus, tačiau Walker elektriniai sunkvežimiai buvo labai patikimi, todėl šis ženklas tapo kokybės sinonimu. Gamyklos buvo įkurtos Čikagoje ir Detroite. Walker siūlė kelis modelius, kurie pasižymėjo panašiu dizainu, tačiau buvo pritaikyti kliento reikmėms.
Walker sunkvežimiai buvo varomi 3,5 ag elektrinio variklio, kuris energijos sėmėsi iš gausybės 66-80 voltų baterijų, tiekiančių 40 amperų srovę. Tai, tikriausiai jums daug nesako, bet galite įsivaizduoti, kad tokie parametrai net ir mažam automobiliui yra labai menki. Visgi, įprastas Walker sunkvežimis vienu įkrovimu galėjo įveikti net 80 km. Aišku, važinėdavo šie elektriniai sunkvežimiai labai lėtai – vos 16-19 km/h greičiu, o veždami sunkesnius krovinius – ir žymiai lėčiau. Walker negamino vilkikų. Visi šie sunkvežimiai buvo paprasti furgonai, su žemai tarp ašių sumontuotomis baterijomis.
Šie elektriniai sunkvežimiai turėjo plieninius ratus su vientisos gumos padangomis. Sunkvežimio kabina buvo gana erdvi, o krovinių skyrius buvo pritaikomas pagal kliento poreikius. Ten galėjo būti lentynos prekėms ar pieno buteliams arba atvira erdvė didesnių gabaritų kroviniams. Įkrovimas, beje, nebuvo didelė problema – jie tiesiog būdavo įkraunami per naktį, nes per dieną ir tenuvažiuodavo tuos 80 km.
Visgi, neskubėkite juoktis iš šių charakteristikų – reikia turėti omenyje istorinį kontekstą. Šie sunkvežimiai turėjo konkurentų, tačiau jiems reikėjo žolės ir vandens – dažniausiai jie keitė arklių traukiamus vežimus. Įvairios prekių išvežiojimo kompanijos ir taip nevažinėjo ilgais atstumais – prekės buvo pristatomos iš geležinkelio stoties į parduotuves ar sandėlius. Walker sunkvežimiai buvo kur kas greitesni už arklius.
Iš pradžių šiuos sunkvežimius pamėgo JAV pašto tarnybos, pieno ir kepinių išvežiotojai, vėliau – ir pervežimų kompanijos. Marshall Field & Company, garsaus parduotuvių tinklo savininkė, 1925 metais turėjo net 276 Walker sunkvežimius. Šie sunkvežimiai buvo eksportuojami ir į Didžiąją Britaniją, Norvegiją ir net Naująją Zelandiją. Tiesą sakant, Naujojoje Zelandijoje, Orion New Zealand Limited kompanijoje vienas toks sunkvežimis, teigiama, tebenaudojamas iki šiol, nors tikriausiai tik simboliškai. Tačiau daugelis Walker elektrinių sunkvežimių pergyveno pačią kompaniją – jie buvo išskirtinai tvirti ir patikimi.
Pasaulis sugrįžta prie elektrinių sunkvežimių. Reikalavimai jiems yra kur kas didesni, tačiau technologijos juda į priekį. Nauja yra tik pamiršta sena ir įdomu žinoti, kad ir prieš 100 metų prekės buvo išvežiojamos elektriniais sunkvežimiais.
