Kiekvienam vairuotojui žinomas jausmas, kai automobiliu reikia nuvažiuoti kelis šimtus kilometrų, o išsėdėti – sudėtinga. Nepadeda nė paverstas atlošas, nė arčiau pritrauktas vairas, kelionės pabaigoje atrodo, kad tuos kilometrus reikėjo ne važiuoti, o eiti pėsčiomis. Kalčiausios dėl tokios savijautos – nepatogios sėdynės, tad visapusiam komfortui užtikrinti gamintojams prie jų tenka praleisti ne mažiau laiko nei kuriant naują automobilio modelį.

Automobilių sėdynės gyvuoti pradėjo dėl to, kad sukūrus važiuojantį vežimą reikėjo kažkur pasodinti vairuotoją ir jo keleivius. Buvo įsivaizduojama, kad šie įrenginiai privalo būti maždaug tokie pat patogūs, kaip sofa ar krėslas namuose. Toli gražu toks požiūris nebetinka dabar, sako Prancūzijos „Peugeot“, mat dabartinių automobilių sėdynės tapo sudėtingos, kompleksiškos ir kuriamos naudojant galybę technologijų. Nes jos turi atitikti ne vieną kriterijų: perteikti unikalų ir savitą gamintojo kuriamą vaizdą, atitikti skirtingus pagal geografinį regioną saugumo ir patogumo poreikius.

Nestovi vietoje

Vis dėlto automobilizmo eros pradžioje priekinė sėdynė buvo lyg suolas trim asmenims sėdėti. Po Antrojo pasaulinio karo Europoje pradėti gaminti nedidukai automobiliai, į kuriuos vietoje vientisos suolo tipo priekinės sėdynės buvo įtaisytos dvi: po vieną vairuotojui ir priekyje sėdinčiam keleiviui. Vėliau europiečių pavyzdžiu pasekė visi. Amerikiečiai, kuriuos pasibaigus karui tokie automobiliai pradėjo pasiekti, taip pat šią idėją pritaikė gamybai. Atskiros sėdynės ėmė asocijuotis su prabanga ir sportiškumu.

Ir per kelias dešimtis metų sėdynės evoliucionavo septynmyliais žingsniais: 1955-aisiais masinės gamybos automobiliuose atsirado sėdynės, kurių atlošo kampą, aukštį ir kitus parametrus buvo galima keisti. Vėliau „Peugeot 306“ ir panašiuose modeliuose buvo pasiūlytos ir įvairiai nulenkiamos galinės sėdynės, o laikui bėgant drauge su „Volkswagen Tiguan“ ar „Peugeot 5008“ ir kt. atsirado ir trečioji papildomų sėdynių eilė.

Kita vertus, dabartiniai tris sėdynių eiles turintys modeliai yra dar praktiškesni už pirmuosius, kaip „Land Rover Discovery“ ar „Renault Espace“: trečioji eilė šiuolaikiniuose modeliuose gali būti paslėpta grindyse ir nedaro įtakos interjero erdvei. Pavyzdžiui, „Peugeot 5008“ yra trumpesnis už daugelį universalų, kaip „Volkswagen Passat“, tačiau jo erdvė yra didžiulė – bagažinės talpa nulenkus sėdynes siekia iki 2 150 litrų.

Kai saugos diržas tapo standartinės automobilių įrangos dalimi, saugumo žinovai įdėmiau pažvelgė į sėdynių konstrukcijas ir jų tvirtumą. Pavyzdžiui, maždaug septintąjį XX amžiaus dešimtmetį JAV sukūrė taisykles, kaip sėdynės turėtų būti tvirtinamos, kokia turėtų būti jų konstrukcija, kurios tapo prievole visiems.

Šimtai valandų bandymų

Dabar taisyklių, kuriomis vadovaujantis privalo būti gaminamos automobilių sėdynės, dar daugiau, tad ne vienam automobilių gamintojui tai – nemenkas ekonominis iššūkis. Pasirodo, kartais jų savikaina gali pasiekti ir kelių tūkstančių eurų ribą, mat, kitaip nei gamintas prieš kelias dešimtis metų, dabartines sudaro galybė skirtingų detalių. Pavyzdžiui, Prancūzijos „Peugeot“ suskaičiavo, kad jų gaminamų sėdynių komplektą (vairuotojo, keleivio ir galinės) sudaro net 150 skirtingų dalių. Sėdynių gamybai ypač skiriama dėmesio, mat joms tenka atlaikyti daugybę skirtingų iššūkių. Pavyzdžiui, jos turi būti tvirtos ir atsparios įvairiems krūviams, nes automobilių pirkėjai yra skirtingo svorio, ūgio ir kūno sudėjimo.

Žinoma, vargu ar įmanoma bandant sėdynes atsisėsti tiek kartų, kiek ant jų atsisėdama per automobilio gyvavimo ciklą, tad bandymams pasitelkiami robotai. Pavyzdžiui, specialus žmogaus svorio įtaisas pasodinamas ir vėl nukeliamas nuo sėdynės, skirtingų jos dalių, pvz., krašto, kad būtų aišku, kaip dyla naudojami komponentai.

Beje, tiek pat pastangų skiriama ir galinėms sėdynėms: bandomas joms naudojamų medžiagų atsparumas, tikrinamos ir atramos, kurioms eismo įvykio metu tenka sugerti nemažai smūgio energijos ir apsaugoti sėdinčiųjų galvas.

Be to, sėdynės turi atlaikyti ir kasdienį naudojimą bei būti atsparios nusidėvėjimui. Tai ypač svarbu, nes, pabrėžia „Peugeot“ inžinieriai, jos naudojamos kasdien kelerius metus, o kartais – net ir dešimtmečius. Neretai šiems testams drauge su robotizuota įranga naudojama ir tokia, kuri sudaro sėdynės spaudimo žemėlapį. Jis parodo, kaip vairuotojas sėdi, remiasi, kuriai sėdynės daliai tenka didžiausia apkrova, kaip veikia šoninės atramos, ir leidžia gamintojui surasti labiausiai aplinkos veikiamas ir nusidėvimas vietas.

Galiausiai pasirinkti sėdynių komponentai privalo būti atsparūs temperatūrai, nes automobiliai naudojami pačiomis įvairiausiomis sąlygomis ir ten, kur termometrų stulpeliai raudonuoja, ir ten, kur tvyro kelių dešimčių laipsnių šaltis. Tad ir sėdynių konstrukcija, ir medžiagos privalo būti atsparios aplinkos poveikiui.

Poreikiai yra skirtingi, sėdynė – viena

Vis dėlto jei gamintojai, konstruodami sėdynes, galvotų tik apie jų ilgaamžiškumą, atsparumą aplinkos poveikiui arba gamybos kaštus, vargu ar šiuolaikiniai automobiliai būtų tokie patogūs. Kaip rodo „Markets and Markets“ atliktas tyrimas, augant automobilių skaičiui daugiau laiko praleidžiama juose, tad kaip niekad išaugo komfortiškų, prabangesnių sėdynių poreikis.

O kad tiek vairuotojui, tiek keleiviams automobilyje būtų patogu, tenka išspręsti ne ką mažiau galvosūkių, mat patogumas skirtinguose regionuose suprantamas visiškai kitaip.

Pavyzdžiui, „Peugeot“ patirtis rodo, kad pirkdami automobilius europiečiai tikisi, jog priekinės sėdynės bus komfortiškos ir patogios, turės geras šonines atramas, prilaikančias važiuojant dinamiškiau, ir tinkamai prilaikys vairuotojo nugarą ilgose kelionėse. Galinėms sėdynėms reikalavimų yra mažiau, tačiau absoliučiai privaloma, kad jas būtų įmanoma nulenkti ir taip padidinti bagažo skyriaus erdvę.

Pačioje stipriausioje Azijos rinkoje, Kinijoje, poreikiai ir komforto supratimas – kitokie. Čia klientai vertina minkštas, maloniai liečiamų medžiagų sėdynes, kurių šoninės atramos – minimalios. Be to, komforto norima ne tik priekyje, bet ir gale.

Įdomu ir tai, kad kalbant apie automobilio galo erdvę Azijos regione trokštama daugiau funkcionalumo, galimybių valdyti dalį automobilio funkcijų nuo galinės sėdynės, ne tik sėdint priekyje. Šios rinkos, beje, labiau nei Europos vertina papildomų funkcijų (vėsinimą, šildymą, masažą) turinčias sėdynes. Ir nors jų gamyba atsieina nepigiai, Azijos šalių pirkėjai pasirengę už tai sumokėti.

Pietų Amerikoje automobilių pirkėjai tikisi ne tik komfortiškų priekinių ir galinių sėdynių, bet ir to, kad jos sugertų ir neleistų pajusti kelio nelygumų ir automobilio kėbulo vibracijų.

Atsižvelgdami į tai automobilių gamintojai stengiasi sukurti ir tokias sėdynes, kurios atitiktų ženklo DNR ir leistų vos įsėdus suprasti modelį. PSA grupė šia nuostata vadovaujasi jau septynerius metus: įsėdęs pirkėjas turi iš pirmo žvilgsnio, pirmo jausmo atpažinti gaminio ženklą. Pavyzdžiui, „Peugeot“ vairuotojai turi pajusti, kad statmenos ir tvirtesnes šonines atramas turinčios sėdynės skirtos dinamiškam važiavimui.

Ateičiai reikia naujų sprendimų

Net neabejojama, kad ateities automobiliai labiau primins namus nei dabar gatvėse važinėjančias transporto priemones. Įsėdę į savavaldį automobilį keleiviai galės numigti, kol bus vežami į darbą, dalyvauti virtualiame darbiniame susitikime ar tiesiog pažiūrėti filmą ilgos kelionės metu. Tad dabartiniai dviejų sėdynių priekyje ir kelių gale sprendimai nebus tinkami ateities automobiliams.

Štai kodėl vis daugiau idėjų automobilių pramonė semsis iš mados industrijos. Pavyzdžiui, sėdynių apmušalams naujų medžiagų ir spalvų bus ieškoma aprangos ir baldų pramonėje. Be to, dabar naudojamą metalinį rėmą pakeis kompozicinės medžiagos, leisiančios sėdynes suploninti ir sukurti daugiau vietos interjere, kartu išlaikyti jas tokias pat tvirtas.

Komforto svarba taip pat smarkiai išaugs: labai tikėtina, kad dabar tik ypač prabangiems automobiliams įmanomos funkcijos, užtikrinančios komfortišką ir malonų vairavimą, atsiras ir pigesniems. Tad ateities sėdynės, tikėtina, prisitaikys prie sėdinčiųjų kūno, o masažo funkcija gali tapti ne papildoma, o standartine.

Dar daugiau: ateities automobilių interjeras nebebus statiškas, kaip dabar. Labai tikėtina, kad įsėdę galėsite keliais mygtukų paspaudimais paslėpti vairą, apsukti sėdynes, atidaryti papildomų staliukų išmaniesiems įrenginiams padėti ir pan. Taip, kaip jau įmanoma koncepciniame „Peugeot e-Legend“ modelyje.

Komentarai ()