Alternatyva automobiliui - tikra skraidanti lėkštė (video) (7)
Atrodo žengtas dar vienas žingsnis link senųjų fantastinių knygų įgyvendinimo tikrovėje - amerikiečiai pradėjo gaminti dvivietes apvalias skraidančias lėkštes ir nuo 2008 metų ketina jas pardavinėti klientams už 90000 dolerių. Liežuvis neapsiverčia šių aparatų vadinti nei mašina, nei lėktuvu. Tačiau pagal reikalavimus ir valdymo paprastumą tai daugiau paprasto automobilio alternatyva. Patys aparatai jau suprojektuoti žymiai seniau ir ne kartą išbandyti per pastaruosius keliolika metų. Jie, kaip ir „tikros“ skraidančios lėkštės, pakyla ir nusileidžia vertikaliai.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Taigi, birželio 28 dieną kompanija Moller International pranešė pradedanti naujos transporto priemonės M200G Volantor gamybą. Lėkštės formos aparatas primena nedidelį automobiliuką - jo skersmuo siekia 3 metrus, aukštis – 1 metrą. Kreiserinis aparato greitis 80 80-120 km/h, tačiau, esant reikalui, jis gali išvystyti ir 160 km/h greitį. Skrydžio aukštis negali viršyti 3 metrų – tuo rūpinasi aparato elektroniniai prietaisai. Įdomu, kas bus jei elektronika suges - gal ir žvaigždes bus galima pamatyti iš arčiau?:)
„Skairančios lėkštės“ valdymas toks paprastas, kad gamintojų įsitikinimu, jos savininkui nereikės kokio nors ypatingo apmokymo ar specialios licenzijos. Nusipirkai, jei užtenka kantrybės perskaitai vartojimo instrukciją arba tiesiog bandymų metodų išsiaiškini kas ir kaip ir ... pirmyn. Nors apie kompanijos Moller International atliekamus eksperimentus žinoma jau seniai, mažai kas tikėjosi serijinės „skraidančių lėkščių“ gamybos. Tačiau atrodo, jog visa tai tikra. Šeši aparatai jau pagaminti, o kompanija praneša, jog į dieną planuoja pagaminti po vieną tokią "lėkštę". Taigi, tempai nėra dideli, tad jei norite tokį aparatą įsigyti, reiktų užsisakyti jau dabar. Kai tik transporto priemonės bus pilnai paruoštos išėjimui į rinka, gamintojai žada surengti parodomąją prezentaciją Kalifornijoje.
Nors pirmieji serijiniai tokio aparato prototipai pasirodė tik dabar, tačiau daugeliui nuos seno žinomi Moller International atliekami tokie eksperimentai. Pirmuosius tokių mašinų prototipus daktaras Moleris sukūrė dar 1962 – 1964 metais. Tuometinis prototipas XM-2 turėjo du variklius ir ir galėjo beveik atsiplėšti nuo žemės paviršiaus.
Vėliau, 1966 metais pasaulį išvydo jo modifikacija XM-3. Ši lėkštė galėjo talpinti du keleivius ir buvo "apginkluota" vienu propeleriu, sukamu net 8 kartingo variklių. Daktaras Moleris pats pakilo su šia lėkšte nuo žemės paviršiaus, o jau po metų sukonstravo XM-4. Vėliau sekė M150 - pirmtakas paskutinės versijos Skycar - M400. O 1989 metais iš angaro išriedėjo M200X, kurio patobulintas variantas ir yra dabartinis M200G. Reikia paminėti, jog M200X buvo labai sėkmingas modelis - juo atlikta daugiau nei 200 pilotuojamų ir nepilotuojamų skrydžių.
Visgi ilgą laiką projektą stabdė technologinės problemos - sunkios konstrukcinės medžiagos reikalavo didelės variklių galios. Dabar, pasirodžius galingiems varikliams, lengvoms ir tvirtoms medžiagoms bei „protingai“ avionikai, atsirado reali galimybė įgyvendinti seniai puoselėjamą projektą.
Aparato varomoji jėga – aštuoni Vankelio sistemos Rotapower varikliai, išvystantys apie 5 arklio jėgas 1 kilogramui savo svorio. Šie modernizuoti Vankelio sistemos varikliai maitinami 70% etanolio ir 30 % vandens mišiniu. Toks mišinys ne tik mažiau teršia aplinką, bet ir nelabai noriai užsidega įvykus avarijai.
Kiekvienas variklis suka atskirą ventiliatorių. Klausimas kaip su triukšmu? Moller International atstovai teigia, jog bendras triukšmo lygis siekia 80 dB - kas yra beveik 30% mažiau nei kylantis lėktuvas Cessna 150. Be to, žadama triukšmo lygi dar labiau mažinti - visgi automobiliuose jis sumažintas praktiškai iki minimumo.
Daug dėmesio skirta ir aparato saugumui. Kiekvienas variklis valdomas atskirai, tad bendras sistemos gedimas neturėtų įvykti. Nusileisti galima net vienu metu išėjus iš rikiuotės dviems varikliams. Tiesa, tuomet švelnaus nusileidimo tikėtis neverta, tačiau gyvi išliksite. Saugumą didina ir įrengtos oro pagalvės, dubliuotas valdančiųjų kompiuterių darbas. Patys kuro bakai - padidinto atsparumo smūgiams. Net ir rankinis aparato valdymas kontroliuoajamas elektronikos, tad įsirėžti į pakelėje esančias kliūtis taip pat nepavyks.
Rankiniam valdymui (kartu su kontroliuojančia automatika) skirtos dvi svirtelės. Kaire ranka pilotas reguliuoja aukštį pakeldamas arba nuleisdamas lėkštės nosį žemyn. O dešinioji svirtelė skirta judėjimo krypčiai ir greičiui nustatyti. Tiek to valdymo - net ir pedalių nėra.
Apskritai, M200G Volantor gali būti klasifikuojamas kaip lengvasis sraigtasparnis, tačiau yra žymiai saugesnis ir pigesnis. Kadangi skridimo aukštis neviršija 3 metrų, aparatui nereikalingas JAV Federalinės aviacijos valdybos sertifikatas.
Čia galite pažiūrėti šios lėkštės bandymus
Parengta pagal: