Japonija į jūrą paleidžia 10 000 t sveriančią „mirties mašiną“. Smulkins banginius į gabalus (Foto, Video) (2)
Šalies vyriausybė visomis išgalėmis bando atnaujinti banginių medžioklę.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Beveik prieš 40 metų 80 šalių pasirašė susitarimą nutraukti banginių medžioklę, nes tai kėlė grėsmę vienam didžiausių gyvūnų Žemėje. Per šį laiką kai kurios pažeidžiamiausios banginių populiacijos sugebėjo atsigauti, tačiau joms vis dar kyla grėsmė, rašo „IFLScience“.
Praėjusį mėnesį Japonija paskelbė atnaujinusi kai kurių rečiausių ir didžiausių pasaulyje banginių medžioklę, siekdama atgaivinti mirštančią banginių medžioklės pramonę.
Dabar šalis pristatė naują banginių medžioklės „motininį“ laivą, pavadintą Kangei Maru. Gegužės 21 d. iš Šimonosekio uosto jis išplaukė į pirmąją kelionę.
Checked out Kyodo Senpaku’s new whaling “mothership” today, the Kangei Maru. The president told us the ship was designed to travel long distances and also has an in-house processing facility (part of it seen in the last photo) pic.twitter.com/K8gJGztTS4
— Hanako Montgomery (@HanakoMontgome1) May 23, 2024
Naujojo laivo kaina siekia 48 milijonus dolerių. Jo ilgis siekia 112,6 metro, o plotis – 21 metrą. Laivas sveria 9299 tonas ir buvo sukurtas įveikti iki 13 000 kilometrų atstumą, kurio pakanka nukeliauti iki Antarkties vandenyno.
Manoma, kad Kangei Maru tarnaus kaip vadinamasis „motininis“ laivas, į kurį mažesni banginių medžioklės laivai galės gabenti sumedžiotus banginius. Laive įrengtas perdirbimo įrenginys, kuriuo bus apdorojama, tikrinama kokybė ir užšaldoma banginių mėsa.
Pasak laivą valdančios bendrovės „Kyodo Senpaku“ prezidento Hideki Tokoro, jie planuoja pakoreguoti procesą taip, kad visi laivai dirbtų kaip vienas, o tai leistų „amžinai išsaugoti banginių medžioklės kultūrą“.
Pažymėtina, kad Japonijos sprendimas atgaivinti banginių medžioklę sukėlė tarptautinių aplinkosaugos organizacijų pasipiktinimą, kurios pavadino tokį sprendimą „didžiuliu žingsniu atgal“.
Banginių žudymas sukelia milžiniškas kančias gyvūnams – dėl jų dydžio tiesiog nėra humaniško būdo juos nužudyti. Be to, banginiai vandenyne šiandien susiduria su daugybe grėsmių: klimato kaita, triukšmo tarša, susidūrimas su laivais.
Gyvūnų teisių aktyvistų teigimu, kai kurių didžiausių gyvūnų žudymui Žemėje tiesiog nėra jokio mitybos, moralinio ar mokslinio pagrindimo. Ypač kai būtina gelbėti banginius visame pasaulyje.
Japonija banginių medžioklę atnaujino 2019 m. birželį po prieštaringai vertinamo pasitraukimo iš Tarptautinės banginių medžioklės komisijos – tarpvyriausybinės grupės, reguliuojančios banginių medžioklę.
Deja, nors daugiau nei 80 šalių 1986 metais pasirašė susitarimą dėl banginių medžioklės nutraukimo, kelios šalys vis dar medžioja banginius:
- Norvegija;
- Danija/Grenlandija;
- Rusija;
- Islandija;
- Japonija.
Beje, banginių medžioklės atnaujinimą Japonijoje lydėjo teiginiai, kad kai kurios banginių populiacijos atsigavo tiek, kad tariamai suvartoja daug kartų daugiau žuvies nei sugauna žmonės. Deja, realybė yra tokia, kad banginiai iš tikrųjų sugebėjo atsigauti dėl medžioklės draudimo, tačiau nė vienai rūšiai niekada nepavyko atkurti savo populiacijos iki banginių medžioklės lygio.