„4000 metrų gylyje. Grėsmė pasauliui.“ Ką padarė Kinija ()
Gali turėti rimtų geopolitinių pasekmių.
© chriskyfung (Free Pixabay license) | https://pixabay.com/photos/chinese-flag-tiananmen-square-2902203/
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kinija sukūrė giliavandenį kabelių pjaustymo įrenginį, galintį nutraukti labiausiai įtvirtintas pasaulyje povandenines ryšių ir elektros tiekimo linijas iki 4000 metrų gylyje. Įrenginys sklandžiai integruojamas su pažangiais Kinijos povandeniniais laivais su įgula ir be įgulos, pavyzdžiui, „Fendouzhe“ ir „Haidou“ serijomis, o tai reiškia didelį šuolį povandeninių pajėgumų srityje.
Iš pradžių skirtas civilinėms reikmėms, pavyzdžiui, jūros dugno kasybai ir gelbėjimo operacijoms, įrankio dvejopos paskirties potencialas sukėlė susirūpinimą visame pasaulyje. Jo gebėjimas nutraukti ryšių kabelius netoli strateginių vietų, pavyzdžiui, Guamo, gali turėti rimtų geopolitinių pasekmių, galinčių sukelti plataus masto krizę.
|
Situacija ypač aktuali atsižvelgiant į tai, kad JAV kariuomenė savo gynybos strategijose remiasi tokia infrastruktūra. Neseniai įvykę incidentai, susiję su jūros dugno ryšių linijomis, pavyzdžiui, įtariamas povandeninių kabelių sabotažas Baltijos jūroje, padidino visuotinį supratimą apie šių tinklų pažeidžiamumą.
Kuriant šį pjovimo įrankį buvo veiksmingai įveikti keli techniniai iššūkiai, būdingi giliavandenei aplinkai. Inžinieriaus Hu Haolongo vadovaujama komanda suprojektavo titano lydinio korpusą su alyvos kompensuojamais sandarikliais, kad jis atlaikytų didžiulį slėgį ir išvengtų implozijos net ilgai naudojant. Prietaise yra deimantine danga padengtas šlifavimo diskas, kuris sukasi 1 600 apsukų per minutę greičiu ir gali sutrupinti plienu sutvirtintus kabelius, kuo mažiau trikdydamas jūros nuosėdas. Jo palyginti nedidelės galios variklis suderina efektyvumą su ribotais povandeninių laivų ištekliais.
Ši technologinė pažanga rodo, kad Kinija vis aktyviau dalyvauja povandeninės infrastruktūros srityje. Dabar Pekinas turi didžiausią pasaulyje povandeninių laivų su įgula ir be įgulos laivyną, leidžiantį pasiekti pasaulio vandenynus. Galimybė slapta veikti iš nutolusių platformų sukėlė diskusijas karinių mokslinių tyrimų bendruomenėse, kurios puikiai supranta tokių technologijų strateginę reikšmę.
Nepaisant geopolitinės įtampos, Kinijos mokslininkai pabrėžė, kad prietaiso paskirtis – remti jūrų išteklių plėtrą. Kadangi valstybės vis daugiau dėmesio skiria vandenynų išteklių naudojimui, ši technologija padidins Kinijos pajėgumus mėlynojoje ekonomikoje ir sustiprins jos, kaip jūrinės galybės, pozicijas. Šis tikslas atitinka platesnius Kinijos tikslus, įskaitant giliavandenės „kosminės stoties“ statybą Pietų Kinijos jūroje, kuri būtų skirta ilgesniam buvimui mokslinių tyrimų ir plėtros tikslais.
