Norvegų svajonė žlugo. Pirmasis pasaulyje. Milžinas nebus statomas (Foto, Video) ()
Po daugelio metų svajonių norvegai atsisako savo plano pastatyti pirmąjį pasaulyje laivybos tunelį.
© Ekrano kopija | https://x.com/NaoCasanova/status/1372513306343247876/photo/3
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Stad laivybos tunelis (Stad Ship Tunnel) turėjo sujungti Norvegijos jūrą su Šiaurės jūra ir tapti inžinerinės drąsos simboliu, tačiau milžiniškos išlaidos lėmė, kad ambicingas projektas padėtas į Norvegijos vyriausybės stalčių.
Po daugiau nei šimtmetį trukusių planavimo ir diskusijų Norvegija oficialiai atsisako savo plano statyti pirmąjį pasaulyje tunelį dideliems laivams. Ministras pirmininkas Jonas Gahr Støre paskelbė, kad Stad laivų tunelio projektas nebus įgyvendintas dėl didėjančių išlaidų ir kitų biudžeto prioritetų. Šis sprendimas užbaigia beveik 150 metų trukusį susižavėjimą tunelio kasimo per uolėtą Stad pusiasalį idėja, kur audros šimtmečius kėlė grėsmę laivybai.
El próximo año se comenzará a construir el 1r TÚNEL DE BARCOS A GRAN ESCALA, el Stad Ship Tunnel en Noruega, de 1,7 km de longitud que conectará la bahía de Kjødepollen y Vanylvsfjorden.
— Nao Casanova (@NaoCasanova) March 18, 2021
Así los barcos evitarán rodear la Península de Stad, que se ve que es una travesía peligrosa. pic.twitter.com/JQQOKiAhi5
|
Tunelio per Stad pusiasalį statybos idėja kilo XIX amžiuje. Jo tikslas buvo aplenkti pavojingus vandenis, jungiančius Norvegijos jūrą su Šiaurės jūra. Buvo planuojama, kad statinys bus 1,7 kilometro ilgio , 36 metrų pločio ir 49 metrų aukščio. Juo turėjo praplaukti iki 21 metro pločio ir 16 000 tonų vandentalpos laivai. Šis darbas buvo neįsivaizduojamo masto. Jis buvo suprojektuotas taip, kad per metus galėtų praplaukti iki 700 laivų.
Stad Ship Tunnel entrances by Snøhettahttps://t.co/LIo5QMT5CT #landscape pic.twitter.com/HoGBJSEDNg
— AAsArchitecture (@aasarchitecture) October 16, 2019
2021 m. Norvegijos parlamentas patvirtino 4,09 mlrd. Norvegijos kronų investiciją (345 mln. eurų). Iki 2024 m. ši suma jau būtų pasiekusi maždaug 5 mlrd. kronų (424,6 mln. eurų). Tunelis buvo skirtas ne tik pagerinti saugumą ir sutrumpinti laivybos maršrutus, bet ir pritraukti turistų. Tunelio portalus suprojektavo garsioji „Snøhetta“ studija, žinoma dėl savo architektūros ikonų Osle.
The Stad Ship Tunnel will be the world's first full scale tunnel for ships. Super interesting engineering project, and perfect for a 3D map.
— Nathan Shephard (@NathanCShephard) April 6, 2022
Fun times ahead for @Kystverket (Norwegian Coastal Administration). pic.twitter.com/qPgGJJuGqH
Kai prieš dešimtmetį investicijos buvo įvertintos 1,5 milijardo Norvegijos kronų (127,4 mln eurų), vizija atrodė drąsi, tačiau realistiška. Tačiau iki 2025 m. išlaidų sąmata išaugo iki 9,4 milijardo Norvegijos kronų (800 mln. eurų).
„Vyriausybė nebegali pateisinti tokių didelių išlaidų“, – pareiškė ministras pirmininkas Støre, atkreipdamas dėmesį į gynybos ir sveikatos apsaugos išlaidų padidėjimą po Rusijos invazijos į Ukrainą.
Šis sprendimas, nors ir pagrįstas ekonominiais argumentais, nuvylė vietos valdžios institucijas ir žvejybos pramonę. Stambūs eksportuotojai tikėjosi, kad tunelis sumažins transporto vėlavimus ir pagerins pristatymų kokybę. Projektas taip pat turėjo ekologinių pasekmių. Trumpesnis maršrutas per Stad pusiasalį reikštų mažiau išmetamųjų teršalų ir mažiau spūsčių kalnų keliuose.
Iki šiol pasiruošimams išleista daugiau nei 300 milijonų kronų (2,5 mln. eurų). Nepaisant šio didžiulio projekto žlugimo, šalis toliau investuoja į elektrinius keltus ir lėktuvus, kurie sujungs pakrančių ir Arkties vietoves be išmetamųjų teršalų.
