Dešimtmečius be degalų papildymo. Tai jau vyksta šiandien. Kinų pasiekimas drebina visą sektorių (FOTO) ()
Kinijos inžinieriai nusprendė apversti esamas jūrų transporto sampratas aukštyn kojomis.
© Ekrano kopija | Dešimtmečius be degalų papildymo. Tai jau vyksta šiandien. Kinų pasiekimas drebina visą sektorių
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Naujos kartos krovininis laivas, varomas torio reaktoriumi, yra pasirengęs pakeisti pasaulinį jūrų transportą. Jis dešimtmečius plauks be iškastinio kuro, naudodamas švarią branduolinę energiją.
Kinijos inžinieriai nusprendė apversti esamas jūrų transporto sampratas aukštyn kojomis. Praėjus dvejiems metams po pirmojo pranešimo, pasaulis išvydo konkrečius laivo, galinčio revoliucionizuoti prekių gabenimą tarp žemynų, parametrus. Tai ne šiaip eilinė koncepcija, o pažengusio vystymosi projektas.
Dėmesį itin patraukia nestandartinis varymo sistemos pasirinkimas. Nors dauguma jūrinių branduolinių įrenginių naudoja uraną, 14 000 TEU talpos Kinijos konteinervežis naudos išlydytų torio druskos reaktorių. Šis sprendimas gali turėti toli siekiančių pasekmių ne tik laivybai, bet ir pasaulinei energijos rinkai.
🇨🇳⚙️ China unveils world’s first thorium-powered container ship
— DD Geopolitics (@DD_Geopolitics) November 5, 2025
China has introduced a thorium molten salt reactor (TMSR) design for a new generation of cargo vessels.
The ship’s power system reportedly matches the S6W reactors used on U.S. Navy submarines but with major… pic.twitter.com/aiaS3siAlm
|
200 MW šiluminė galia šią sistemą priskiria panašiai klasei kaip ir amerikiečių Seawolf klasės povandeninių laivų varikliai. Tačiau Kinijos konstruktoriai pasirinko visiškai kitokį požiūrį nei tradiciniai sprendimai. Užuot tiesiogiai naudoję šilumą varymui, energija maitina superkritinį anglies dioksido generatorių, veikiantį pagal Breitono ciklą.
Šis technologinis pasirinkimas reiškia apčiuopiamą efektyvumo naudą. Terminio-elektrinio konversijos efektyvumas siekia 45–50 procentų – tai gerokai daugiau, palyginti su įprastiniais garo reaktoriais, kurie siekia apie 33 procentus. 50 MW generuojama energija leidžia laivui plaukioti metų metus be degalų papildymo – tai esminis skirtumas, palyginti su tradiciniais konteinervežiais, kurie reguliariai užsuka į uostus bunkeriavimui.
Torio reaktorius išsprendžia daugelį problemų, kurios dešimtmečius ribojo civilinės branduolinės energijos plėtrą jūroje. Dėl kompaktiškos konstrukcijos, kuriai nereikia vandens aušinimo, sumažėja svoris ir veikia tyliau. Sistema, veikianti atmosferos slėgyje, pašalina katastrofiško slėgio padidėjimo riziką – scenarijų, kuris jau seniai neramina lengvojo vandens reaktorių projektuotojus.
Konstrukcijoje taip pat numatyti pasyvūs saugos mechanizmai. Neigiamas temperatūros koeficientas automatiškai sulėtina branduolinę reakciją kylant temperatūrai. Avarijos atveju išlydytas druskos kuras teka į specialią kamerą, kurioje sukietėja, efektyviai izoliuodamas radioaktyviąsias medžiagas. Visas reaktorius yra sandarus, modulinis blokas, kurio eksploatavimo laikas yra dešimt metų – po šio laikotarpio visas modulis pakeičiamas, taip žymiai sumažinant žmogiškųjų klaidų riziką eksploatacijos metu.
Kinijos pažanga torio technologijos srityje nėra atsitiktinė. 2025 m. pradžioje eksperimentinis reaktorius Gobio dykumoje tapo pirmuoju pasaulyje, pasiekusiu ilgalaikį stabilų veikimą. Tai buvo proveržis, įrodęs, kad technologija, kurios Jungtinės Valstijos atsisakė septintajame dešimtmetyje, gali būti praktiškai naudojama.
Kitas svarbus etapas buvo sėkmingas torio pavertimas urano kuru išlydytos druskos reaktoriuje. Tai pirmas konkretus viso kuro ciklo techninio įgyvendinamumo įrodymas. Kinija naudoja savo išteklius – dideli torio telkiniai Vidinėje Mongolijoje suteikia energetinę nepriklausomybę, kurios urano importas nesuteiktų.
Branduolinis konteinervežis yra tik vienas iš platesnės strategijos elementų. Taip pat vyksta darbai su „Suezmax“ tanklaiviu su švino ir bismuto aušinamu greituoju reaktoriumi ir plaukiojančia atomine elektrine. Šis platus tyrimų frontas rodo, kad Pekinas jūrinę branduolinę energiją laiko strateginiu prioritetu, o ne vienkartiniu eksperimentu.
