Visas pasaulis stebi šią šalį. Šis megaprojektas gali pakeisti pasaulinę jėgų pusiausvyrą ()
Visas pasaulis stebi Tailandą.
© Ekrano kopija | https://x.com/aravind/status/1823587023254347791/photo/1
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Ten svarstomi projektai gali pakeisti pasaulinės jūrų prekybos kryptį ir paveikti jėgų pusiausvyrą Indijos ir Ramiojo vandenyno regione. Kinijos, Jungtinių Valstijų ir Pietryčių Azijos šalių strateginiai interesai yra dideli, o kiekvienas galimas scenarijus turi skirtingas geopolitines pasekmes.
Kinija ieško būdų, kaip sumažinti savo prekybos priklausomybę nuo Malakos sąsiaurio, kur Jungtinės Valstijos turi didelį pranašumą.
Beveik 75 procentai energetinių šaltinių importo ir du trečdaliai jūrų prekybos vyksta per šią vandens atkarpą tarp Tailando ir Singapūro.
Karas, politinė krizė ar blokada galėtų rimtai sutrikdyti tiekimo tęstinumą – situaciją, kurią Pekinas jau seniai vadina Malakos dilema. Vienas iš būdų sušvelninti šią riziką – Kra sąsmaukos kanalas.
Jei Kra kanalas kada nors būtų baigtas, jis sukurtų jungtį tarp Indijos ir Ramiojo vandenynų per Tailando teritoriją. Toks projektas galėtų paveikti jėgų pusiausvyrą Indijos ir Ramiojo vandenyno regione, susilpnindamas Malakos sąsiaurio, kaip pagrindinio jūrų prekybos kontrolės punkto, svarbą.
|
Tuo pačiu metu Tailandui tai reikštų nukrypimą nuo dabartinės didžiųjų valstybių interesų balansavimo politikos, kartais lyginamos su Šveicarijos neutralumu Europoje.
Kra kanalo idėja analizėse nagrinėjama jau kelis šimtus metų. Vienu metu ir beprotiškų idėjų – aštuntojo dešimtmečio plane kanalo kasimui per džiungles ir uolas buvo siūloma panaudoti branduolines bombas. Apie tai išsamiai rašėme ČIA.
Įgyvendinus tokį projektą, laivybos kelias tarp Rytų Azijos ir Indijos vandenyno sutrumpėtų maždaug 1200 jūrmylių, o tai konteinervežiams reikštų iki 4–6 dienų sutaupymą.
Alternatyva kanalui yra sausumos tiltas, kuris, skirtingai nei Kra kanalas, nereikalauja naujo jūrų maršruto kūrimo. Projekte numatyta pastatyti du giliavandenius uostus: vieną Čumfone prie Tailando įlankos ir vieną Ranonge prie Andamanų jūros. Šiuos uostus sujungtų maždaug 87 kilometrų ilgio transporto koridorius, įskaitant geležinkelio liniją ir šešių eismo juostų greitkelį.
Konteineriai būtų perkraunami iš laivų vienoje pakrantėje, gabenami sausuma, o tada perkraunami į laivus, plaukiančius į Indijos vandenyną arba Rytų Aziją. Praktiškai tai sutrumpintų transportavimo laiką keliomis dienomis, todėl nereikėtų jūra apeiti Malakos sąsiaurio.
Tailando valdžios institucijų teigimu, šis projektas šiuo metu yra parengiamajame etape, įskaitant aplinkosauginius tyrimus ir viešas konsultacijas. Numatoma investicijų vertė yra maždaug 30 mlrd. JAV dolerių.
Kra kanalo statyba gerokai susilpnintų Jungtinių Valstijų, kaip Pietryčių Azijos jūrų kelių saugumo garanto, vaidmenį, nes sumažintų netiesioginę jų kontrolę prekybai, kuri šiandien daugiausia vyksta per Malakos sąsiaurį.
Taip pat nukentėtų Singapūras, kurio ekonominė galia labai priklauso nuo tranzito šiuo maršrutu. Jei būtų sukurtas alternatyvus maršrutas, Kinija galėtų apeiti dabartinį prekybos centrą.
Tailando požiūriu, abu projektai reiškia potencialų pelną, bet kartu ir politinę dilemą: kaip plėtoti tranzitą neprarandant tarp supervalstybių balansuojančios šalies įvaizdžio.
Pats kanalas praktiškai galėtų dar labiau paaštrinti esamą vidinę įtampą. Galiausiai jis tiesiogine prasme perpjautų Tailandą per pusę, atskirdamas islamiškąją pietinę dalį nuo centro. Separatistiniai išpuoliai 2004–2013 m. parodė, kad tai rimta problema.
Tuo tarpu sausumos tiltas yra tam tikras kompromisas. Kyla klausimas, ar to pakaks Kinijai ilguoju laikotarpiu.
