Paslaptinga skylė Estijos kelto šone. Ekspertai neabejoja ()
Uolos ne tik pažeidė korpusą tą akimirką, kai keltas nusileido ant dugno, bet ir darė įtaką nuolaužoms vėlesniais metais.
© Unknown author (CC0) | https://en.wikipedia.org/wiki/MS_Estonia#/media/File:MS_Estonia.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Tyrėjai patvirtino ankstesnes išvadas dėl 1994 m. Baltijos jūroje įvykusios katastrofos, nusinešusios 852 gyvybes iš 989 laive buvusių žmonių.
Kelto „Estonia“ katastrofa: naujų faktų nerasta
Taline surengtos konferencijos metu Estijos, Švedijos ir Suomijos ekspertai pakomentavo 2020 m. iškilusią naują informaciją. Tai apima ir filmuotą medžiagą iš laivo nuolaužų vietos, kurioje buvo užfiksuota anksčiau nežinoma didelė skylė dešiniajame borte. Dėl šio radinio pasigirdo svarstymų, esą laivas galėjo nuskęsti dėl sprogimo.
„Dešinioji nuolaužų pusė remiasi tiesiai į atvirą uolieną. Pažeidimų forma tiksliai atitinka po apačia esančių geologinių darinių kontūrus“, – pristatydamas išvadas apie kelto „Estonia“ katastrofos priežastis, sakė Jonas Backstrandas iš Švedijos nelaimingų atsitikimų tyrimo agentūros.
Ataskaita sklaido spėliojimus apie sprogimą ar susidūrimą
|
Uolos ne tik pažeidė korpusą tą akimirką, kai keltas nusileido ant dugno, bet ir darė įtaką nuolaužoms vėlesniais metais. Ataskaita parengta remiantis jūriniais tyrimais, interviu su išgyvenusiaisiais, techninėmis ekspertizėmis bei skaičiavimais.
„Nėra jokių prieinamų įrodymų, kurie leistų manyti, kad naujos deformacijos ar bet kuri jų dalis būtų atsiradusi dėl sprogimo ar susidūrimo, galėjusio įvykti laivui dar esant paviršiuje“, – pridūrė Jonas Backstrandas.
Analizės patvirtino 1997 m. išvadas, kad kelto priekinis skydas (vizorius) buvo sulaužytas stipraus bangų smūgio. Tai lėmė rampos atsidarymą ir staigų vandens plūstelėjimą į automobilių denį. Greitas jo užliejimas tapo tiesiogine kelto pasvirimo ir apvirtimo priežastimi.
