Norvegai Lietuvai išnuomos išdujinimo laivą (3)
Bendrovė „Klaipėdos nafta“ pasirašė suskystintų gamtinių dujų saugyklos su dujinimo įrenginiu išperkamosios nuomos sutartį. Sutartis byloja, kad SGD terminalo projektas yra negrįžtamas ir darbai atliekami pagal numatytą planą.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Plaukiojanti saugykla yra bene svarbiausia infrastruktūros dalis įgyvendinant SGD terminalo projektą. Apie jos statybos niuansus į rūpimus klausimus atsakė bendrovės „Klaipėdos nafta“ generalinis direktorius Rokas Masiulis.
– Bendrovė „Klaipėdos nafta“ laivą – saugyklą įsigis ar nuomos?
– Pirmuosius dešimt metų „Klaipėdos nafta“ laivą-saugyklą nuomos iš norvegų kompanijos „Hoegh LNG“, o šiam terminui praėjus, galės įrenginį įsigyti. Mūsų nuomos sutartyje yra išperkamosios nuomos, t.y. finansinio lizingo elementų, kai nuomos mokėjimais bus iš dalies išperkamas laivas. Kaip, pavyzdžiui, perkamas automobilis iš autosalono išsimokėtinai. Po dešimties metų, išpirkus šį laivą-saugyklą jį galėsime eksploatuoti dar 30 metų.
– Kodėl bendrovė „Klaipėdos nafta“ nuomoja laivą-saugyklą, o ne įsigyja?
– Iki 2017 metų visos SGD laivų statyklos yra užsakytos. Norėdami laivą-saugyklą įsigyti, turėtume atsisakyti tikslų turėti terminalą iki 2014 m. pabaigos. Be to, neturint patirties, būtų sunku profesionaliai pateikti tokio įrenginio užsakymą, derėtis su laivų statykla. Susiklosčiusi praktika rinkoje yra laivų-saugyklų nuoma. Laivą-saugyklą suprojektuoja ir užsako profesionalus tokių įrenginių operatorius ir vėliau jį nuomoja. Taigi per pirmus dešimt nuomos metų sukaupsime patirties šį sudėtingą įrenginį valdyti ir, jį įsigiję, toliau valdysime patys, o tai, tikimės, padės sumažinti veiklos išlaidas.
– Ar lietuvių kompanijos, užsiimančios laivų statyba, būtų sugebėjusios pastatyti laivą-saugyklą. Ar buvo svarstomas šis variantas?
– „Klaipėdos nafta“ norėjo laivo-saugyklos ar tam tikrų įrengimų gamybos galimybę patikėti Lietuvos gamintojams. Bendrovės atstovai buvo informuoti, jog mūsų šalyje niekas neturi patirties statyti tokio dydžio ir tipo laivą. Bet kokiu atveju skatinsime savo partnerį „Hoegh LNG“, kad pasitelktų kiek įmanoma daugiau Lietuvos specialistų, nes vienas iš projekto tikslų yra mūsų valstybės ekonominio atsigavimo skatinimas. Labai norėtume, kad ir klaipėdiečiai prisidėtų įgyvendinant šį projektą.
– Ar tarptautiniame viešajame laivo-saugyklos konkurse dalyvavo Lietuvos įmonės?
– Bendrovė „Klaipėdos nafta“ 2011 m. rugsėjo 23 dieną viešai paskelbė tarptautinį konkursą suskystintų dujų terminalo (SGD) plaukiojančiosios saugyklos su dujinimo įrenginiu įsigijimui. Konkurse paraiškas dėl dalyvavimo pateikė trys tarptautinės kompanijos „Golar“, „Hoegh LNG“, „Excelerate“. Nė vienos lietuvių kompanijos paraiškos „Klaipėdos nafta“ nesulaukė.
– Kiek užsakytasis laivas galės saugoti gamtinių dujų ir kiek dujovežių reikės, kad jis būtų visiškai užpildytas?
– Į Klaipėdą suskystintas dujas plukdys 140–170 tūkst. kubinių metrų talpos specialūs dujovežiai. Laivas saugykla (FSRU) priims 170 tūkst. kubinių metrų suskystintų gamtinių dujų arba vieną dujovežį. FSRU laive išskystinus dujas, jų tūris sudarys apie 90–100 mln. kubinių metrų. Iš laivo išskystintos dujos bus tiekiamos į šalies dujotiekio sistemą. Vieno tanklaivio atgabentų dujų kiekio Lietuvos poreikiams užteks 10–20 parų.
– Ar yra galimybė, jog laive-saugykloje saugomos suskystintos gamtinės dujos kenks žmonių sveikatai?
– Ne, nes atgabenamos į Lietuvą SGD neturės jokio sąlyčio su žmonėmis, taigi nebus ir jokio poveikio jų sveikatai.
Taip pat noriu pažymėti, jog SGD nėra toksiškos, jos yra bekvapės, bespalvės ir nekorozinės.
– Ir pabaigai klausimas, kuris svarbus visiems žmonėms – ar SGD yra sprogios?
– Turėčiau nuraminti gyventojus, jog SGD laikomos talpyklos, kuriose nėra deguonies, yra nesprogios.
