Konteineriniuose laivuose - tūkstančiai konteinerių. Tai - pasaulinės prekybos stuburas, tačiau šiems laivams tenka plaukioti ir ne pačiomis geriausiomis sąlygomis. Jei toks laivas patektų į bėdą, ar įgula imtųsi į vandenį mesti konteinerius? Kas paskui sumokėtų už prarastą krovinį - draudimo bendrovė, laivo savininkas ar krovinio savininkas tiesiog patirtų nuostolį? Iš tiesų nei vienas iš šių atsakymų nėra teisingas.

Ne visi laivai turi galimybę išmesti savo konteinerius. Tam reikia krano ar kitų mechanizmų. Tačiau jei tai įmanoma ir padės pagerinti laivo, jo įgulos ar likusio krovinio išgyvenimo šansus, krovinys bus metamas į vandenį. Žinoma, krovinys nelygus kroviniui - kartais jis būna vertingesnis, o kartais - palyginti mažavertis. Ieškoti  pigesnių krovinių gali nebūtų laiko, todėl įgulos nesirenka - meta bet ką, kad tik pavyktų išsaugoti laivą ir jo krovinį. Juk už praradimus sumokės kitų krovinių savininkai.

Tai - vadinamoji bendrosios avarijos taisyklė. Ji imta taikyti dar 9 amžiuje prieš mūsų erą, tačiau galioja iki šiol. Jos pagrindas yra faktas, kad vienas praradimas yra nereikšmingas viso laivo, jo įgulos ir likusių krovinių kontekste. Kitaip tariant, visų krovinių savininkai turi būti suinteresuoti viso laivo išgyvenimu, net jei tai reišktų šiokius tokius nuostolius. Kartu ši taisyklė reiškia, kad vieno krovinio savininkui neteks vienam kęsti nuostolių dėl kitų krovinių išgelbėjimo. Tai nebūtinai yra susiję su išmestu kroviniu - kartais nuostoliai patiriami ir kitaip. Pavyzdžiui, gelbėdami laivą įgulos nariai turi dirbti papildomus darbus, dėl ko laivas stipriai pavėluoja ir dalis krovinio gali sugesti.

Iš esmės tai vyksta taip - krovinį praradęs laivas skelbia bendrąją avariją. Tai reiškia, kad, jei situacija atitinka sąlygas, visos pusės pasidalins nuostolius proporcingai ir prarasto krovinio savininkas patirs minimalius nuostolius. Tiesa, tos sąlygos yra gana griežtos - jas apibrėžia dar 1890 m. sukurtos Jorko Antverpeno taisyklės.

Pagal šį tarptautinės teisės dokumentą bendroji avarija gali būti skelbiama tik tada, kai incidentas atitinka šias sąlygas:

1. Kyla bendras pavojus, kuris grasina ir įgulai, ir laivui, ir kroviniui, ir atrodo neišvengiamas.

2. Krovinio atsisakymas turi būti sąmoningas - įgula turi išmesti krovinio dalį, siekdama išgelbėti laivą, įgulą ar likusį krovinį, arba kitaip sąmoningai sukurti nuostolius vienam ar keliems krovinių savininkams.

3. Bandymas išsigelbėti turi būti sėkmingas.

Moderniais laikais bendrosios avarijos atvejų pasitaiko ne taip jau retai. Štai 2012 metais „Hanjin Osaka“ bendrąją avariją skelbė dėl sprogimo variklio skyriuje, kurį reikėjo likviduoti. Laivas krovinio neprarado, tačiau siekiant užtikrinti krovinio saugumą ir tolesnės kelionės sėkmę reikėjo sudėtingo remonto krante. Tai užtruko, krovinio savininkai patyrė nuostolį, kurio laivo savininkas neketino pilnai kompensuoti - juk remontas buvo būtinas. Todėl nuostolis buvo padalintas visoms laivo išgyvenimu suinteresuotoms pusėms.

Komentarai ()