Kur senieji garlaiviai dėjo savo pelenus? Kiek pelenų per dieną sukurdavo garsusis „Titanikas“? ()
Dažnai manoma, kad garo variklių kūrenimas buvo sunkiausias darbas laive. Tai, beje, nebūtinai yra tiesa. Taip, vyrai semtuvais kelias valandas į karštutėles krosnis kabindavo anglį, tačiau pamainos trukdavo tik šešias valandas, kūrikai gaudavo geresnį maistą ir net labai gerą atlyginimą. Kur kas prastesnis buvo jų pagalbininkų darbas - jiems tekdavo atsikratyti ir pelenais!
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Patys kūrikai senuosiuose garlaiviuose, žinoma, nebuvo aukštos kvalifikacijos specialistai, tačiau šį tą žinoti turėjo. Komandos vyresnysis duodavo nurodymus, o visi darbininkai nuolat stebėdavo visas garo linijas, ieškodami nuotėkių. Kūrikai, kaip jau supratote, fiziškai privalėjo būti labai stiprūs - šešias valandas kabinti anglį nėra lengva. Nors atlygis buvo geras ir norinčių įsidarbinti laivuose netrūko, kai kurie buvo per silpni, kad taptų kūrikais. Jiems būdavo pasiūloma pagalbinio darbininko vieta.
Kūriko pagalbininkas atvešdavo anglį karučiu ir ją papildavo netoli krosnies. Jo darbas, žinoma, taip pat buvo sunkus, tačiau ne toks intensyvus, todėl fizinės ištvermės reikėjo mažiau. Bet kuriuo atveju, žmonės, kurie dirbdavo šiuose laivų skyriuose labai dažnai nepakeldavo sąlygų ir atsisakydavo plaukti į kitą reisą arba nusižudydavo.
Bet grįžkime prie tų pagalbininių darbininkų, kurie visą pamainą vežę anglį net negalėdavo sustoti pailsėti. Kuomet krosnį palikdavo kūrikas, pagalbinis darbuotojas turėjo pasinaudoti proga pelenams išvalyti. Tai buvo daroma specialiais grėbliais ilgomis rankenomis.
Iškrapštyti pelenai būdavo sudrėkinami, kad per daug nedulkėtų, o tada semtuvais sukraunami į pelenų išmetimo sistemą. Šis įrenginys, beje, buvo gana įdomus. Jis naudojo jūros vandenį, kad pelenus išplautų tiesiai į lauką - kiekvienas didesnis garlaivis turėjo pelenų išmetimo vamzdį kažkur virš vandens linijos.
Garsusis „Titanikas“ buvo išties didelis transatlantinis garlaivis, turėjęs net tris variklius (ir tris sraigtus) - du garo variklius, išvystančius po 30 tūkstančių arklio galių, ir centrinę 16 tūkstančių arklio galių žemo slėgio garo turbiną. Šis laivas turėjo net 29 boilerius, 24 iš jų buvo dvipusiai. Iš viso „Titanikas“ turėjo 159 anglis deginančias kronis. Kaip galite įsivaizduoti, „Titanikas“ sudegindavo labai daug anglies.
Pagrindiniame „Titaniko“ anglies skyriuje tilpo 6000 tonų anglių, dar vienoje papildomoje sekcijoje krovinių skyriuje buvo galima sukrauti 990 tonų anglių. Daug, tiesa? Plaukdamas maksimaliu greičiu „Titanikas“ per dieną galėjo sukurti net 90 tonų pelenų. Visas šis kiekis buvo pašalinamas rankomis, semtuvais sukraunamas į išmetimo sistemą ir išplaunamas laukan į jūrą.