Planai iškelti „Titaniko“ radijo stotį kursto debatus dėl žuvusiųjų palaikų ()
Prieš daugiau kaip 100 metų nuskendusio transatlantinio lainerio „Titanic“ nuolaužas žmonės lanko pastaruosius 35 metus, bet iki šiol niekas ten nėra aptikęs jokių žmonių palaikų, todėl viena bendrovė teigia, kad jos planams iškelti šio laivo radijo stotį nėra jokių etinių kliūčių.
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Vis dėlto nagrinėjant ieškinį, kuriuo raginama užblokuoti planuojamą ekspediciją, JAV vyriausybės teisininkai argumentuoja, kad garsiausiame pasaulyje nuskendusiame laive dar gali būti likusių palaikų. Kai kurie archeologai sako, kad ši tikimybė neatmestina ir kad bendrovė, įgijusi teisę iškelti daiktus iš „Titanico“, į tai neatsižvelgia rengdama savo nardymų planus.
„Šiame nuskendusiame laive žuvo pusantro tūkstančio žmonių“, – sakė Smithsono nacionalinio Amerikos istorijos muziejaus Jūrų istorijos skyriaus kuratorius Paulas Johnstonas.
„Vargu ar galima teigti, kad kažkiek žmonių negalėjo likti palaidoti kur nors giliai, kur nėra jokių srovių“, – pridūrė jis.
Bendrovė „RMS Titanic Inc.“ nori iškelti ir eksponuoti Marconi radijo telegrafo aparatą, kuriuo iš skęstančio lainerio buvo išsiųsti pagalbos prašymai, padėję išgelbėti apie 700 į gelbėjimosi valtis įsėdusių žmonių.
Kad ši įranga būtų ištraukta, per atstumą valdomas nardymo aparatas turėtų patekti į radijo kajutę per stoglangį arba prapjauti smarkiai surūdijusias jos lubas. Patalpoje susikaupęs dumblas galėtų būti išsiurbtas, o prie įrangos prijungtus laidus būtų galima nukirpti manipuliatoriais.
„RMS Titanic Inc.“ argumentuoja, jog jeigu „Titanice“ tebebūtų žmonių palaikų, jie jau būtų pastebėti per maždaug 200 iki šiol įvykdytų pasinėrimų.
„Tai kas kita nei pasiėmus kastuvą eiti į Getisbergą“, – sakė bendrovės konsultantas okeanologas Davidas Gallo. – Ir yra nerašyta taisyklė: jeigu pamatytume žmogaus palaikus – išjungiam kameras ir sprendžiam, ką daryti.“
Šis ginčas išaugo iš platesnių debatų, kaip turėtų būti pagerbiamos „Titanico“ aukos ir ar ekspedicijai turi būti leista brautis į laivo korpuso vidų.
Gegužę federalinis teismas Virdžinijos valstijos mieste Norfolke patvirtino leidimą šiai ekspedicijai.
Teisėja Rebecca Beach Smith rašė, kad iškeltas laivo radijo aparatas „prisidėtų prie neišdildomos „Titanic“ netekties, likusiųjų gyvų ir praradusių savo gyvybes palikimo“.
Tačiau JAV vyriausybė birželį pateikė apeliaciją, argumentuodama, kad „RMS Titanic Inc.“ planuojami darbai pažeistų federalinius įstatymus ir susitarimą su Jungtine Karalyste, pagal kurį laivo liekamos laikomos memorialu. Vyriausybės teisininkai sako, kad šis susitarimas reglamentuoja nuolaužų lankymą užtikrinant, kad vandenyno dugne gulintis laivo korpusas, daiktai ir „bet kokie žmonių palaikai“ išliktų nesutrikdyti.
Šią bylą nagrinėja apeliacinis teismas Ričmonde.
1912 metų balandžio 14 d., 23 val. 40 min. vietos laiku, laineris „Titanic“ per savo pirmąją kelionę per Atlanto vandenyną iš Anglijos į Niujorką įsirėžė į ledkalnį. Didžiulis prabangus laineris išsiuntė pagalbos signalų, naudodamasis to meto technikos naujove – Marconi radijo aparatu.
Nepraėjus nė trims valandoms laivas nuskendo. Iš 2 208 keleivių ir įgulos narių buvo išgelbėta tik apie 700.
1985 metais laivo nuolaužas Atlanto vandenyno šiaurinėje dalyje, maždaug už 645 km į pietryčius nuo Niufaundlendo, rado tarptautinė komanda, vadovaujama okeanografo Roberto Ballardo. Toje vietoje vandenyno gylis yra apie 3,8 kilometro.
„RMS Titanic Inc.“, teismo pripažinta „Titanico“ nuolaužų sergėtoja, per daugelį metų yra iškėlusi iš nuolaužų tūkstančius daiktų, įskaitant indus, stalo įrankius ir auksines monetas.
Ginčo dėl „Titaniko“ aukų palaikų abi stovyklos teigia, kad šį klausimą stengiamasi nuvertinti – arba sureikšminti – dėstant savus argumentus.
„RMS Titanic Inc.“ valdybos pirmininkas Brettonas Hunchakas naujienų agentūrai „The Associated Press“ sakė, kad vyriausybės pozicija grindžiama labiau emocijomis, o ne mokslu.
„Tokiais klausimais kaip šis tiesiog naudojamasi, siekiant užsitikrinti didesnį visuomenės palaikymą, – sakė B. Hunchakas. – Visiems tai kelia pasibjaurėjimo reakciją.“
„Ši bendrovė nuolaužas visuomet traktavo nuolaužas kaip archeologinę vietą ir kapavietę, todėl elgėsi pagarbiai“, – pridūrė jis.
D.Gallo nuomone, žuvusiųjų palaikai jau veikiausiai sunyko prieš kelis dešimtmečius. Pasak jo, jūrų gyviai tikriausiai surijo minkštuosius audinius, o kaulai ištirpo dėl didelėms vandenyno gelmėms būdingų cheminių procesų.
Tokiame gylyje anksčiau yra rasta banginių kaulų, taip pat žmonių palaikų, kai 2009 metais Atlanto vandenyne nukrito bendrovės „Air France“ lėktuvas.
„Tačiau paprastai taip nenutinka“, – pabrėžė D.Gallo, anksčiau dirbęs Vuds Holo okeanografijos institute ir prisidėjęs prie kelių „Titanico“ tyrimų ekspedicijų.
Vyriausybės ieškinį palaikantys archeologai savo ruožtu teigia, kad laivo nuolaužose gali būti žmonių palaikų, ir reiškė abejones dėl tuo abejojančiųjų motyvų.
Pareiškimą prieš „RMS Titanic Inc.“ ekspediciją taip pat pateikė JAV Nacionalinių parkų tarnybos Povandeninių išteklių centro vedėjas Davidas Conlinas.
Pasak jo, net ir senesnėse už „Titanico“ laivų nuolaužose yra rasta įgulos narių arba keleivių palaikų.
D.Conlinas priminė, kad 1864 metais nuskendusiame JAV pilietinio karo laikų Konfederacijos povandeniniame laive „H.L. Hunley“ buvo rasti aštuonių jūreivių palaikai. Be to, žmonių kaulų aptikta I a. prieš mūsų erą netoli Graikijos salos Antikityros nuskendusiame prekiniame laive.
„Labai giliai šaltas, mažai deguonies turintis vanduo pasižymi neįtikėtinomis konservuojančiomis savybėmis, – aiškino D.Conlinas. – Žmonių palaikų galima būtų tikėtis rasti vidaus ertmėse, kurios yra sunkiau prieinamos ir kur užsikonservavimas būtų tiek tragiškas, tiek įspūdingas.“
