Tai buvo didžiausia taikos meto katastrofa Juodojoje jūroje. Milžiniška nelaimė taip sukrėtė visuomenę, kad laivas „Admirolas Nachimovas“ buvo pramintas „sovietų Titaniku“.

1986 m. rugpjūčio 31 d. vakarą keleivinis laineris „Admirolas Nachimovas“ („Admiral Nakhimov“) iš Cemeso įlankos netoli Novorosijsko išvyko į kruizą po Sočį ir kitus Juodosios jūros uostus.

Veimaro Respublikos laikais pastatytas laivas, iš pradžių vadintas „Berlin“, po Antrojo pasaulinio karo buvo perduotas SSRS kaip karo žalos atlyginimas ir beveik 30 metų tarnavo sovietų keleivių linijose nauju pavadinimu – „Admirolas Nachimovas“.

Tačiau didžiulis, prabangus laivas buvo viršijęs eksploatacijos trukmę ir buvo numatytas išleisti į pensiją. Buvo planuota, kad ši kelionė bus viena paskutiniųjų ir ji iš tikrųjų tapo paskutine.

Pastatytas Vokietijoje

Laivas „Berlin“ (arba „Berlin III“) buvo pradėtas statyti 1925 m. kovo 25 d. ir pastatytas tų pačių metų rugsėjo 17 d. Vokietijoje, Brėmeno laivų statykloje. Laivas, kurio ilgis siekė 174 m, priklausė „Norddeutscher Lloyd“ kompanijai. Iki 1939 m. laivas vykdė reguliarius keleivinius reisus iš Brėmeno į Niujorką. Laivas per metus atlikdavo dvylika tokių reisų.

1939 m. vasarą laivas atliko paskutinį transatlantinį reisą. Keleivių pervežimas tapo nuostolingas ir laivas „Berlin“ buvo naudojamas kruizams, o 1939 m. liepos 15 d. Vokietijos karinio jūrų laivyno įsakymu „Berlin“ buvo pertvarkytas į laivą ligoninę.

„Berlin" buvo vienas iš aštuonių Vokietijos laivų, perdarytų į laivus ligonines. Pertvarkytas laivas galėjo priimti 400 ligonius bei 165 įgulos narius. Antrojo pasaulio karo metu laivas daugiausiai plaukiojo Norvegijos teritoriniuose vandenyse.

1945 m. sausį laivas dalyvavo operacijoje „Hanibalas“, kurios metu buvo evakuojami karo pabėgėliai ir vokiečių armijos likučiai iš apsuptos Liepojos. 1945 m. sausio 31 d. laivą, plaukiantį iš Liepojos į Vokietiją, atakavo SSRS laivas, kuris pramušė priekinį kairįjį „Berlin“ bortą. Pasviręs laivas dar nuplaukė iki Svinoujscės (vok. Swinemünde), iš kur buvo nubuksyruotas į Kylio uostą, bet 23 val. 53 min. užplaukė ant minos ir nuskendo 18 m gylyje.

1945 m. vasario 5 d. iš laivo buvo pakelti visi vertingi įrengimai, o pats laivas apleistas.

Perima Sovietų Sąjunga

1947 m. Sovietų Sąjunga laivą iškėlė ir pervadino „Admirolu Nachimovu“, XIX amžiaus Rusijos karinio jūrų laivyno vado admirolo Pavelo Nachimovo vardu, kuris atliko svarbų vaidmenį Krymo kare.

Nuo 1949 m. iki 1957 m. laivų statykloje Vokietijos Demokratinėje Respublikoje buvo atliktas laivo kapitalinis remontas, po kurio laivas buvo perduotas ir pradėjo dirbti Juodosios jūros garlaivių kompanijoje.

Didžiausiu vasaros kelionių sezonu „Admirolas Nachimovas“ vykdė kruizus Juodojoje jūroje tarp Odesos ir Batumio. Jis per reisą plukdydavo vidutiniškai 1 000 žmonių. Jis keletą metų buvo Juodosios jūros keleivių flotilės flagmanu, kol buvo pastatyti modernesni laineriai.

Lemtingas susidūrimas

1986 m. rugpjūčio 31 d. laivas „Admirolas Nachimovas“ su 897 keleiviais ir 346 įgulos nariais iš Jaltos atplaukė į Novorosijską. Didžioji keleivių dalis buvo turistines keliones nusipirkę ukrainiečiai, moldavai, Baltijos šalių ir Vidurinės Azijos respublikų piliečiai. Laivui vadovavo kapitonas V. Markovas.

Nei vienas iš 1223 laive buvusių žmonių nežinojo, koks pavojus jų laukia: susidūrimo metu vieni žmonės šoko, o kiti žiūrėjo filmą, tačiau dauguma ruošėsi eiti miegoti.

22 val. vietos laiku „Admirolas Nachimovas“ apsisuko uosto akvatorijoje ir 9 mazgų greičiu išplaukė iš Novorosijsko uosto.

Tuo pačiu metu nuo Bosforo sąsiaurio pusės, link Novorosijsko uosto, 11,5 mazgų greičiu plaukė birių krovinių laivas „Piotras Vasiovas". Laivas, vadovaujamas kapitono V. Tkačenkos, iš Kanados plukdė grūdus. Kapitonas buvo perspėtas, kad iš Novorosijsko uosto išplaukė keleivinis laivas „Admirolas Nachimovas" ir šis pažadėjo jį praleisti. Tačiau viskas pasisuko siaubinga linkme.

„Piotras Vasiovas" artėjo link „Admirolo Nachimovo“. Abiejų laivų įgulos nariai pradėjo nerimauti, tačiau Tkačenko, stebėjęs automatinį radarą, ramiai atsakė, kad viskas vyksta taip, kaip planuota, ir kad abu laivai saugiai praleis vienas kitą.

23 val. „Admirolo Nachimovo“ kapitonas nustatęs reikiamą laivo kursą ir greitį paliko kapitono tiltelį ir grįžo į kajutę vakarienės. Kapitonas laivo valdymą paliko antrajam pavaduotojui A. Čudnovskiui, kuris vizualiai stebėjo aplinką. Po 5 min. pastebėjęs, kad laivai pavojingai artėja, A. Čudnovskis susisiekė su laivu „Piotras Vasiovas“ ir dar kartą patikslino laivų prasilenkimo sąlygas.

23 val. 10 min. vizualiai matydamas, kad „Piotras Vasiovas“ vis tiek artėja, A. Čudnovskis įsakė laivą pasukti 5°, paskui dar 10° į kairę ir per siųstuvą „Piotro Vasiovo“ kapitonui sušuko – „visu greičiu atgal!“ Bet buvo per vėlu ir 23 val. 12 min. laivai susidūrė.

Tęsinys kitame puslapyje:

„Piotras Vasiovas“, iki susidūrimo sumažinęs laivo greitį iki 5 mazgų, įsirėžė stačiu kampu į priekinį „Admirolo Nachimovo“ dešiniojo borto vidurį. Krovininio laivo nosis kruizinio laivo borte praplėšė 80 kvadratinių metrų dydžio skylę.

Kruiziniame laive beveik iškart dingo elektra, todėl daugelis žmonių įstrigo savo kajutėse visiškoje tamsoje. Tarp jų buvo 23 vaikai, jau miegoję tokiu vėlyvu metu. Tarp keleivių kilo panika.

Laivas pradėjo virsti į dešinę. Avarinis generatorius dirbo tik 2 min. ir žmonės nespėjo palikti apatinių kajučių. Laivas labai greitai pasviro 45° kampu, todėl tapo sunku vaikščioti.

Nepaisant to, kad laive buvo gelbėjimosi valtys, įgula neturėjo daug laiko jų nuleisti. „Laive kilo chaosas: žmonės rėkė, kiti verkė ar nervingai juokėsi, vyrai tamsoje švietėsi žiebtuvėliais ir degtukais“, - prisiminė katastrofos liudininkė Jekaterina Kishman.

Laivui greitai skęstant, šimtai žmonių pradėjo šokinėti į vandenį. „Aukštas vyras baltomis kelnėmis atsitrenkė į mane ir sušuko: šok! - „Aš nemoku plaukti!“ - „Šiaip ar taip, šok!“ Jis sugriebė mane ir įmetė į jūrą“, - pasakojo Jekaterina.

Vienas iš išgyvenusiųjų Vladimiras Puzyrko prisiminė: „Aš iššokau iš laivo ir iš visų jėgų bandžiau nuplaukti kuo toliau nuo skęstančio laivo, kad neįsiurbtų verpetas. Aš atsigręžiau ir pamačiau, kaip laivas paniro, ir aš taip pat buvau nutemptas po vandeniu... Aš taip norėjau gyventi ir taip sunkiai stengiausi išnirti į paviršių. Ir aš tai padariau! Nusivilkau marškinius, kelnes ir batus. Supratau, kad srovė neša mane į atvirą jūrą. Staiga netoliese pamačiau didelį laivą. Tai buvo „Piotras Vasiovas“.

Vos po 7 min. laivas pasviro 60° ir nuskendo.

Katastrofos padariniai ir tyrimas

Tuo metu iš uosto pasitikti krovininio laivo „Piotras Vasiovas“ išplaukė locmanų laivas LK-90. Pamatęs pasvirusį „Admirolą Nachimovą“, laivo kapitonas pranešė apie įvykusią katastrofą uosto budinčiajam. 23 val. 35 min. locmano laivas jau pradėjo gelbėjimo darbus.

Viso gelbėjimo darbuose dalyvavo 64 laivai ir 20 sraigtasparnių. Darbus apsunkino pakilęs vėjas ir 2 m aukščio bangos.

„Admirolo Nachimovo“ katastrofos metu, vėliau pramintos „sovietų Titaniku“, žuvo net 423 žmonės: 359 keleiviai ir 64 įgulos nariai. Daugiausiai žuvusiųjų buvo ukrainiečiai – 267, taip pat žuvo 24 latviai ir 25 lietuviai.

Ankstyvomis rugsėjo dienomis narai pradėjo traukti palaikus iš nuskendusio laivo. Tačiau dėl didelio karščio kūnai smarkiai suiro, o fotografai turėjo kuo greičiau fotografuoti, kad būtų galima tinkamai identifikuoti palaikus. Kai kurie iš jų netgi patyrė nervų sutrikimus.

Po to, kai laivo nuolaužose povandeninio darbo metu žuvo du narai, visa kūno iškėlimo operacija akimirksniu buvo sustabdyta ir nuspręsta „Admirolą Nachimovą“ ir likusius 64 kūnus palikti ramybėje jūros dugne.

SSRS vyriausybė sudarė katastrofos tyrimo komisiją. Abiejų laivų kapitonai liko gyvi - buvo nustatyta, kad laivo „Piotras Vasiovas“ kapitonas V. Tkačenka pažeidė navigacijos taisykles ir buvo nuteistas 15 metų, o laivo „Admirolas Nachimovas“ kapitonas V. Markovas - 4 metus kalėjimo. Tačiau, 1992 m. abu buvo paleisti į laisvę.

„Admirolas Nachimovas“ iki šiol guli 5 m gylyje Cemesо įlankoje.

Pasidalinkite su draugais

Aut. teisės: MTPC

Komentarai ()