Turėsite „nukirsti kampą“ per kosmosą. Skelbiama nauja skrydžių era. Į Australiją vos per 2 val. ()
Mokslininkai mano, kad per ateinančius 10 metų tarpžemyninių skrydžių laikas gali sutrumpėti 20 kartų.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Komercinių skrydžių Žemėje laikas kosminio lėktuvo pagalba gali sutrumpėti 20 kartų, jei kalbėtume apie skrydžio tarp Didžiosios Britanijos ir Australijos laiką, teigia ekspertai.
Tokie skrydžiai bus įmanomi tarp skirtingų žemynų, kurie leis žmonėms per kelias valandas persikelti iš vieno taško į kitą atokiuose Žemės regionuose. Tačiau kosminių lėktuvų keleiviams šie skrydžiai gali būti siejami su tam tikromis sveikatos problemomis, rašo „Daily Mail“.
Įprastu lėktuvu iš Londono, JK, į Sidnėjų Australijoje nuskristi įprastu lėktuvu trunka daugiau nei 22 valandas, tačiau ekspertai mano, kad skrendant suborbitiniais lėktuvais šis laikas gali sutrumpėti iki 2 valandų.
Taip galima sumušti 1985 metais viršgarsinio lėktuvo „Concord“ pasiektą rekordą. Tuomet tarptautinio skrydžio keleiviai iš Londono į Sidnėjų nuskrido per 17 valandų 3 minutes ir 45 sekundes. Tačiau po 27 eksploatavimo metų skrydžiai „Concorde“ lėktuvu buvo nutraukti 2003 m.
Aviacijos ekspertai mano, kad per ateinančius 10 metų tikrą komercinių skrydžių proveržį Žemėje gali padaryti tokie kosminiai lėktuvai kaip „Sierra Space“ „Dream Chaser“ iš arba „Virgin Galactic“ VSS „Imagine“. Kol kas jie vis dar kuriami, nors yra ir paruoštų prototipų.
Tokie orlaiviai galės kilti ir leistis įprastuose aerodromuose, tačiau tuo pat metu atliks suborbitinį skrydį, tai yra beveik pasieks kosmosą, o tada grįš į Žemę ir nusileis norimame taške.
Londono King's College mokslininkai neseniai atliko tyrimą apie suborbitinių kosminių skrydžių poveikį žmogaus organizmui. Rezultatai rodo, kad dauguma žmonių gali susidoroti su šių skrydžių apkrovomis, nors gali kilti tam tikrų problemų. Tyrime teigiama, kad tokie skrydžiai greitai taps įprastais, todėl svarbu suprasti, su kuo susidurs tokių skrydžių keleiviai.
Mokslininkų teigimu, jei šiuolaikiniai kosminiai lėktuvai, skirti kosminiam turizmui, bus kuriami atsižvelgiant į nedidelį keleivių skaičių, tai artimiausiu metu pasirodys ir padidinta jų versija. Tai yra, kad toks skrydis būtų pateisinamas finansiniu požiūriu, lėktuvas turi skraidinti daug keleivių ir pagal talpą šiek tiek priminti šiuolaikinius paprastus lėktuvus.
Naujas britų mokslininkų tyrimas rodo, kad tokių skrydžių keleiviai patirs 4 kartus didesnę apkrovą nei Žemės gravitacija, tai yra maždaug 4G (nepainiokite šio pavadinimo su ryšio standartu). Ši apkrova tęsis 20-30 sekundžių po starto, bet vėliau sumažės.
Keleiviai netrukus po pakilimo pateks į arčiausiai kosmoso esančios atmosferos sluoksnį ir patirs trumpalaikį mikrogravitacijos poveikį, todėl tie, kurie nemėgsta užsisegti saugos diržų reguliarių skrydžių metu, turėtų tai daryti, kad neskraidytų po saloną, teigia mokslininkai.
O kosminio lėktuvo nusileidimo metu keleiviai pajus 6G lygio apkrovą, nors tai truks tik 10-15 sekundžių. Tyrime teigiama, kad jau esant 5G apkrovai, tiek pilotai, tiek keleiviai gali netekti sąmonės, nors ši galimybė nedidelė, ji vis tiek egzistuoja. Pasak mokslininkų, kaip parodė jų eksperimentai, tokio skrydžio kosmosu metu gali padidėti širdies susitraukimų dažnis, sumažėti kraujospūdis, sumažėti regėjimo aštrumas.
Nors dėl to, mokslininkų nuomone, tokį skrydį turėtų toleruoti dažniausiai visi keleiviai. Tyrėjų teigimu, norėdami jaustis patogiau, keleiviai visada turės skristi atlenkę sėdynių atlošus. Tačiau tai gali paveikti kvėpavimo sistemą ir keleiviai pradės dusti, nors ši tikimybė taip pat nėra labai didelė.
Kol kas ekspertai nežino, kiek gali kainuoti toks tarpžemyninis skrydis per kosmosą. Iš pradžių bilietai greičiausiai bus brangūs, tačiau kuo daugiau tokių skrydžių bus, tuo labiau jie taps prieinami, sako ekspertai.
Nors aviacijos ekspertai mano, kad per artimiausius 10 metų įvyks oro kelionių tarp šalių proveržis, naujo tyrimo autoriai mano, kad greičiausiai tai neįvyks anksčiau nei po 15–20 metų.
