Virš Antarktidos praskrido nematytas orlaivis be žmonių. Kas tai buvo (Video) ()
Mokslininkai sukūrė specialų nepilotuojamą orlaivį, kuris veikia su minimaliu žmogaus įsikišimu.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Nepilotuojamas orlaivis neseniai pakilo į dangų virš Antarktidos bandomajam skrydžiui, kuris, mokslininkų nuomone, pakeis mokslinių duomenų rinkimo būdą ledu padengtame žemyne, rašo „IFLScience“.
Dronas „Windracers ULTRA“ buvo sukurtas vadovaujant JK Rothera Antarktidos tyrimų stoties mokslininkams. Tai visiškai autonominis orlaivis, kurio sparnų plotis yra 10 metrų. Projekto autoriai pažymi, kad orlaiviu galima gabenti iki 100 kg sveriantį krovinį ir įveikti 1000 kilometrų atstumą. Dėl aukštųjų technologijų autopiloto sistemos jis gali saugiai pakilti, skristi ir leistis su minimaliu žmogaus įsikišimu.
Dronas specialiai suprojektuotas dirbti neįtikėtinai atšiauriomis Antarktidos sąlygomis. Pavyzdžiui, kūrėjų teigimu, sugedus vienam iš orlaivio variklių, dronas vis tiek galės užbaigti skrydį ir grįžti į bazę. Jis skirtas toliau veikti, net jei kai kurie komponentai yra pažeisti arba sugenda.
Pirmieji orlaivio bandymai prasidėjo 2024 metų vasario pradžioje ir tik neseniai pagaliau atlikti pirmieji bandomieji skrydžiai, kurių metu įveikta 720 kilometrų. Tyrėjai pažymi, kad bandymai kol kas vyksta gerai ir prietaisas įrodė, kad gali patikimai rinkti įvairiausius mokslinius duomenis.
Pasak projekto vadovo mokslininko Tomo Jordano, pirminiai bandymai rodo, kad bepilotis orlaivis gali rinkti kokybišką aplinkos informaciją, kuri bus naudinga įvairioms mokslo disciplinoms. Tyrimo autoriai taip pat pažymi, kad ateityje naujasis dronas dalyvaus platesniame eksperimentiniame projekte, kurio tikslas – išsiaiškinti, ar panašiais dronais galima rinkti aplinkos duomenis lediniame žemyne.
Spėjama, kad mokslininkai naudos orlaivį ledo sluoksnio struktūrai įvertinti oro radaro pagalba, taip pat tirs po Antarktidos ledu pasislėpusias tektonines struktūras – tam bus naudojami magnetiniai ir gravitacijos jutikliai.
Orlaivyje taip pat sumontuotas atmosferos turbulencijos zondas, tirsiantis sudėtingus procesus, vykstančius Antarktidos vandenyne ir atmosferoje.
Reikia pažymėti, kad už Antarktidos ribų mokslininkai plačiai naudoja autonominius orlaivius. Pavyzdžiui, 2022 metų rugpjūtį saulės energija varomas „Airbus Zephyr S“ ore išbuvo 64 dienas, 18 valandų ir 26 minutes ir sumušė ilgiausio nepilotuojamo skrydžio rekordą.
