Daugelis mano, kad sukurti raketą ir ją paleisti sugeba tik didelės organizacijos su būriu mokslininkų. Tačiau tai netiesa. Raketą pasigaminti ir paleisti gali visi, kas "nebijo" aerodinamikos ir kinetikos dėsnių ir turi konstravimo įgūdžių. Žinoma, visada galima pasinaudoti kažkieno kito projektu ir gaminti tikslią raketos kopiją. Tačiau daugiau atradimo džiaugsmo ir patirties suteiks pačių rankomis kurta ir tobulinta raketa.

Kartais dideli atradimai prasideda nuo mažų dalykų, svarbu tikėti savo projekto sėkme ir jos siekti. Štai šiame straipsnyje skaitytojai galės susipažinti su jauno konstruktoriaus-mėgėjo ieškojimų ir atradimų keliu, konstruojant savadarbes bepilotes raketas.

Raketomis domėtis pradėjau prieš kelis metus, kai buvau 13 - 14 metų. Tuo metu buvau susižavėjęs dūminėmis granatomis ir pastebėjau, kad purkšdamos dūmus jos turi šiokią tokią stumiamąją galią. Pirmoji raketa buvo dūminės granatos mišiniu kietai prikimšta tūtelė su pritvirtintu pagaliuku, kurios vienas galas buvo užkimštas, o kitas susiaurintas. Nors tokia savadarbė raketa kilo nedaug (apie 4 metrus), bet nuo to laiko pradėjau domėtis, kaip jas patobulinti.

Apie projektą ,,Nepilotuojamas skraidantis aparatas" (NSA):

Šis projektas turbūt vienas iš kruopščiausių mano projektų, nes raketa turės iškelti įvairią įrangą (sklandytuvą, dvi mažas vaizdo kameras, sekimo modulį, aukščiamatį), didžiausiame aukštyje turės išmesti sklandytuvą su filmavimo kamera ir sekimo moduliu ir pati saugiai nusileisti su parašiutu. Antra kamera ir aukščiamatis bus įmontuoti raketoje. Paleistas sklandytuvas filmuos vaizdus iš aukštai, nusileidusį atrasiu pagal sekimo modulio siunčiamą radijo bangų signalą.

Projekto NSA tikslai

Man kilo idėja pritaikyti raketą praktiniams tikslams: ji pakeltų į didelį aukštį sklandymo aparatą su video kamera ir jį paleistų. Kadangi raketa turės nusileidimo mechanizmus ir bus surandama radijo bangomis, skrydžius bus galima kartoti pagal poreikį. Įranga būtų nebrangi, lengvai sumontuojama.

Filmuotos medžiagos kokybė nėra pagrindinis tikslas, bet mes turėtume tiriamos vietovės vaizdo įrašą esamuoju momentu, o ne pasenusią informaciją iš palydovų. Tyrimo metu planuoju pasirinkti tinkamiausius nešančiuosius mechanizmus ir juos tobulinti.

Nedidelės darbo sąnaudos leistų panaudoti įrangą moksleivių mokomųjų stovyklų, projektinių darbų metu, sudomintų tiek gamtininkus, geografus, renginių organizatorius, menininkus. Taip pat šią įrangą būtų galima panaudoti kovojant su gaisrais: iš vaizdo įrašo galima nesunkiai ir greitai nustatyti degančius vietovės plotus.

Sklandytuvas turi sutilpti į 5cm skersmens vamzdelį, todėl sklandytuvą gaminau tokį, kuris lengvai išsilankstytų. Sklandytuvo formą laiko anglies pluošto strypeliai ant kurių užklijuota plėvelė. Tokios konstrukcijos sklandytuvas ne tik lengvas, bet ir stabiliai skrenda.

Pats gaminau ir siųstuvą. Šis siųstuvas buvo vienas pirmųjų iš mano pagamintų mikroschemų. Todėl reikėjo nusipirkti beveik visas jam reikalingas elektronikos dalis. Teko išmokti gaminti takelius ant PCB plokščių. Iš pradžių takelius braižiau su specialiu rašikliu takeliams kurti, vėliau pasidariau UV spindulių lempą ir takelius gaminau švitinimo būdu. Siųstuvėlis pypsėjimo signalą siunčia iki 100 metrų atstumu, bet to pilnai pakanka žinant apytikslę raketos nusileidimo vietą. Jo signalą pagaudavau paprastu FM bangų radijo imtuvu.

Pagaminau ne vieną siųstuvėlį, kol pasiekiau svorį apie 3,5g (be baterijos).

Aukščiui matuoti buvo pritaikytas pirktinis aukščiamatis. Nuotraukoje parodytą auščiamatį pasirinkau dėl dydžio, formos ir nedidelės kainos. Nežymiai perdarius, jis sklandžiai tilpo raketoje. Pardavėjo puslapyje buvo parašyta, kad šis aukščiamatis turi aukščių istorijos funkciją. Tačiau nei maigant mygtukus, nei ieškant aukščiamačio instrukcijoje šios funkcijos rasti nepavyko. Todėl nusprendžiau kilimo metu visus besikeičiančius duomenis nufilmuoti su raketoje įmontuota kamera. Kad kamera aiškiai užfiksuotu užrašus, esančius ekranėlyje, reikėjo perdaryti ekranėlio foninį apšvietimą, kad jis veiktų nuolat. Taip pat aukščiamatyje įmontavau akumuliatorių, kad nereikėtų išmontuoti viso įrenginio, norint pakeisti maitinimo elementą.

Parašiuto išmetimo sistema atlieka itin svarbią užduotį. Ji turi laiku išmesti parašiutą ir gabenamą krovinį (raketose NSA-1 ir NSA-2 turėjo išmesti sklandytuvą), vėliau parašiuto pagalba saugiai nuleisti raketą ant žemės.

Pagal internete surastą schemą pasigaminau raketos pasvirimo jutiklį, kuris reaguoja į UV spindulių skirtumą tarp žemės ir dangaus. Jutiklis valdo servo motorą, o šis atkabina gumą, kuri išstumia parašiutą ir krovinį.

Komentarai (5)