Ar lėktuvas gali aplenkti Žemės sukimąsi? Stebinantis atsakymas ()
Norint aplenkti Žemę, reikia viršgarsinio orlaivio, ir istorijoje tokių pavyzdžių buvo.
© Eduard Marmet, CC BY-SA 3.0 | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:British_Airways_Concorde_G-BOAC_03.jpg
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Deja, neturime technologijų, kurios mus perkeltų į ateitį, bet jei tiesiog skristumėte Žemės sukimosi greičiu, galėtumėte „užšaldyti“ laiką. Ko reikėtų, kad tai būtų pasiekta, ir ar šiuolaikiniai orlaiviai tai gali padaryti?
Žemės pusiaujo ilgis yra 40 000 kilometrų, o planeta visiškai apsisuka kas 24 valandas. Tai reiškia, kad Žemė sukasi maždaug 1666 km/val. greičiu (ties pusiauju). Tai gerokai greičiau nei garso greitis, kuris yra „tik“ apie 1224 km/val..
Vidutinis komercinio orlaivio kreiserinis greitis yra nuo 880 iki 960 km/val. Norint aplenkti Žemę, reikia viršgarsinio orlaivio, o tokių orlaivių yra tik keli.
Pirmasis orlaivis, pasiekęs Žemės sukimosi greitį, buvo britų „Fairey Delta 2“, pirmą kartą pakilęs 1954 m., kurio maksimalus greitis siekė 1800 km/val. Tačiau buvo pagaminti tik du tokie orlaiviai ir jie niekada nebuvo plačiai naudojami.
|
Greičiausias orlaivis istorijoje buvo amerikiečių „Lockheed SR-71 Blackbird“, sukurtas Šaltojo karo įkarštyje. Reaktyvinis lėktuvas, skriedamas 3200 km/val. greičiu, įkaitino aplinkinį orą iki daugiau nei 470 °C, todėl SR-71 turėjo būti pagamintas iš titano.
Vieno skrydžio metu 1976 m. SR-71 pasiekė 3193,167 km/val. greitį, kuris iki šiol išlieka didžiausiu kada nors užfiksuotu pilotuojamo orlaivio greičiu.
Viršgarsiniai orlaiviai egzistuoja beveik išimtinai kariniams tikslams, tačiau buvo viena pastebima išimtis: „Concorde“. Tai buvo pirmasis pasaulyje viršgarsinis komercinis keleivinis orlaivis. Jo skrydžio greitis buvo 2195 km/val., beveik dvigubai didesnis už garso greitį ir daugiau nei 480 km/val. didesnis už Žemės sukimosi greitį.
„Concorde“ buvo toks greitas, kad iš tikrųjų galėjo valdyti laiką iš keleivių perspektyvos. Garsiausias to pavyzdys įvyko 1973 m. birželio 30 d., kai pirmasis „Concorde 001“ praskrido per visišką Saulės užtemimą. Lėktuve buvo speciali mokslininkų komanda, kuri daugiau nei valandą sekė Mėnulio šešėlį virš Šiaurės Afrikos. Stebėtojai ant žemės matė užtemimą ne ilgiau kaip 7 minutes, tačiau „Concorde“ keleiviai jį matė visas 74 minutes, taip faktiškai sulėtindami laiko tėkmę.
Pagrindinė problema yra ta, kad joks lėktuvas negali atlikti kelionės aplink pasaulį be degalų papildymo. Taip pat yra įstatymų, ribojančių greitį, kuriuo lėktuvas gali skristi virš sausumos. Viršgarsinių orlaivių keliami garso sprogimai gali aidėti kilometrus, sukeldami rimtą diskomfortą žmonėms ir gamtai.
„Concorde“ pasiekė pasaulio greičio rekordą kelionėje aplink pasaulį, tačiau jo greitis nebuvo pakankamas, kad viršytų planetos sukimosi greitį. 1995 m. „Concorde“ lėktuvas apskrido pasaulį į rytus, pradėdamas ir baigdamas skrydį Niujorke. Dėl visų aukščiau išvardytų apribojimų skrydis iš viso truko 31 valandą ir 27 minutes.
