Orbita nebeapsaugo: kosmoso šiukšlės pasiekė lėktuvų kelius ()
Rizika auga.
© https://www.pexels.com/photo/graphic-art-2156883/
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kosminių šiukšlių problema nepsiriboja vien tik Žemės orbita – ji tampa vis aktualesnė ir oro erdvei, kurioje vyksta civiliniai skrydžiai. Vidutiniškai kartą per savaitę į tankesnius atmosferos sluoksnius patenka erdvėlaivis arba jo dalis. Dažniausiai tai būna tuščios raketų pakopos arba nebenaudojami palydovai. Mokslininkai juos apibūdina kaip žmogaus sukurtus meteoritus: nors dauguma jų dėl trinties sudega atmosferoje, stambesnės dalys – nuo smulkių nuolaužų iki ištisų kuro bakų – gali pasiekti Žemės paviršių.
Didėjanti rizika: skaičiai verčia sunerimti
Nors tikimybė, kad krentantis objektas pataikys tiesiai į orlaivį, išlieka nedidelė, ekspertai įspėja, jog ši rizika nuosekliai auga. Praėjusiais metais moksliniame žurnale „Nature“ paskelbti skaičiavimai rodo, kad tikimybė, jog šiemet kosminė nuolauža nukris vienoje judriausių pasaulio oro erdvių, siekia 26 proc. Nors susidūrimo su lėktuvu tikimybė vis dar maža, ji tampa vis labiau prognozuojama: remiantis 2020 m. tyrimu, iki 2030 m. ši rizika gali išaugti iki santykio 1 iš 1000.
|
Statymai yra itin dideli – jei tokia tikimybė materializuotųsi, galėtų būti prarasta šimtai gyvybių. Svarbu suprasti, kad ore katastrofą gali sukelti gerokai mažesnis objektas nei tas, kuris padarytų žalos ant žemės.
„Lėktuvams pavojų gali kelti net ir labai smulkios nuolaužos. Pavyzdžiui, skrydis per vulkaninių pelenų debesį yra pavojingas būtent dėl mažų dalelių. Panaši problema kyla ir dėl krentančių kosminių šiukšlių“, – aiškina Europos kosmoso agentūros (ESA) mokslininkas Benjaminas Bastida.
Incidentai, paralyžiuojantys dangų
Vienas žinomiausių pastarųjų metų incidentų įvyko 2022 m. lapkritį, kai į atmosferą nekontroliuojamai grįžo Kinijos raketos „Long March 5B“ pakopa. Tai buvo jau ketvirtas kartas, kai šio tipo nešėjas sudužo nevaldomas. Tąkart trajektorija driekėsi virš Ispanijos, todėl šalis buvo priversta skubiai uždaryti dalį savo oro erdvės.
Panašių atvejų užfiksuota ir vėliau, pavyzdžiui, 2025 m. vasarį, kai „SpaceX“ raketos dalys nukrito Lenkijos teritorijoje. Kol kas šie incidentai baigėsi sėkmingai, tačiau skrydžių saugumo užtikrinimas reikalauja milžiniškų išteklių ir priverstinio oro erdvės uždarymo, o tai trikdo viso pasaulio logistiką.
Iššūkis prognozėms: misija DRACO
Šiuo metu moksliniai tyrimai koncentruojasi į dvi pagrindines sritis: rizikos vertinimą ir tikslų objektų patekimo į orlaivių skrydžio aukštį prognozavimą. Pastaroji užduotis yra itin sudėtinga, o tai apsunkina regioninių skrydžių vadovų darbą. Minėto „Long March“ incidento metu Ispanijoje teko atšaukti arba pakeisti maršrutus daugiau nei 300 skrydžių. Oro erdvė buvo uždaryta 40-čiai minučių, nors nuolaužos pavojingą zoną praskriejo vos per penkias minutes. Tai rodo, kad prognozių tikslumą būtina skubiai didinti.
Tačiau kosminių šiukšlių kritimui įtakos turi daugybė kintamųjų: viršutinės atmosferos fizika, temperatūra ir net saulės aktyvumas. Norint pasiekti proveržį, reikia gerokai daugiau duomenų. Todėl kitais metais ESA į orbitą paleis palydovą DRACO. Jame sumontuoti 200 jutiklių ir specialios medžiagos padės išsamiai nustatyti, kaip tiksliai palydovai suyra atmosferoje, taip padedant ateityje išvengti nepagrįsto oro erdvės paralyžiaus.
