Kodėl lietuviai malūnsparnį painioja su sraigtasparniu? Ir kas 1935-aisiais Kaune sukėlė sensaciją? (FOTO) ()
Daugeliui vyresnės kartos lietuvių žodis „malūnsparnis“ yra tiesiog gražesnis, lietuviškesnis „sraigtasparnio“ atitikmuo.
© Mfield - Matthew Field, CC BY-SA 3.0 | https://en.wikipedia.org/wiki/File:LAPD_Bell_206_Jetranger.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Tačiau aviacijos istorikai tik šypteli – tai du visiškai skirtingi aparatai. Kol sraigtasparniai tapo masinio transporto dalimi, malūnsparniai (arba autožyrai) išgyveno dramatišką kelią: nuo tarpukario Lietuvos kariuomenės pasididžiavimo iki visiško užmaršties sovietmečiu.
Saugumo paieškos: kodėl prireikė sukti sparną?
Nors pirmieji lėktuvai džiugino greičiu, jie turėjo mirtiną ydą – sugedus varikliui ar per daug sumažinus greitį, lėktuvas „smukdavo“ ir krisdavo žemyn. Ispanų inžinierius Juanas de la Cierva 1920-aisiais nusprendė tai pakeisti. Jo idėja buvo geniali: o kas, jei sparnas suktųsi ne varomas variklio, o pats savaime, dėl oro srauto (vadinamoji autorotacija)?
Taip gimė autožyras (malūnsparnis). Jo viršutinis sraigtas nėra sujungtas su varikliu – jį suka vėjas, kai aparatas juda į priekį. Tai reiškia, kad net užgesus varikliui, malūnsparnis nenukrenta, o švelniai „parašiutuoja“ žemyn kaip klevo sėkla.
Vėliau atsiradęs sraigtasparnis perėmė besisukančio sparno idėją, tačiau ją „įdarbino“ kitaip – čia variklis tiesiogiai suka sraigtą, leisdamas aparatui kilti vertikaliai ir kabėti vietoje.
Kodėl malūnsparniai atrodo tokie „primityvūs“?
Žvelgiant į modernų malūnsparnį šalia milžiniško sraigtasparnio, šis dažnai atrodo kaip paprastas, pusiau atviras „dangaus motociklas“.
|
Tačiau šis išorinis paprastumas – ne technologinis atsilikimas, o fizikos diktuojama sąlyga. Kadangi malūnsparnio sraigtą suka tik judėjimas į priekį, padidinus aparatą iki autobuso dydžio, jam prireiktų neproporcingai milžiniško rotoriaus ir galinio variklio.
#fattoinitalia Magni Gyro "M16 Tandem" prodotto nello stabilimento di Besnate (Varese). #autogiro pic.twitter.com/l1WzEsJ9Ry
— Fatto in Italia (@CosimoDina) September 15, 2025
Dėl šios priežasties malūnsparniai evoliucionavo ne į dydį, o į minimalizmą. Dauguma jų iki šiol neturi uždarų kabinų ne todėl, kad inžinieriai nemokėtų jų sukonstruoti, o siekiant maksimaliai sutaupyti svorį ir suteikti pilotui tą unikalų „atviro skrydžio“ jausmą.
Tai – grynoji aviacija, kurioje nėra vietos kondicionieriams ar stiuardesėms, tačiau yra maksimalus saugumas ir matomumas.
Egzistuoja ir prabangių malūnsparnių su uždaromis kabinomis (pvz., Cavalon), kurie atrodo kaip skraidantys sportiniai automobiliai, tačiau jų kaina priartėja prie sraigtasparnių, todėl jie išlieka reta egzotika.
An AutoGyro Cavalon of Turkmenistan Armed Forces. pic.twitter.com/KoazPIbk9e
— 𝔗𝔥𝔢 𝕯𝔢𝔞𝔡 𝕯𝔦𝔰𝔱𝔯𝔦𝔠𝔱△ 🇬🇪🇺🇦🇺🇲🇬🇷 (@TheDeadDistrict) September 28, 2021
Tarpukario Lietuvos sensacija: LY-LAS
Lietuva 1935-aisiais buvo viena moderniausių aviacijos valstybių regione. Kol kaimynai dar tik svarstė, Lietuvos karo aviacija iš Londono parsiskraidino technikos stebuklą – malūnsparnį Cierva C.30A.
Cierva C.30A Autogyro @IWMDuxford @aircadets @RAF100_Appeal #RAF100 @BoBMiscellany @BattleofBritain #WW2 @BellaM35A2 @pricechris10 @PeoplesMosquito https://t.co/DYwLJpkSqb pic.twitter.com/sUpUSYUaeO
— G. Ross Sharp ✈️ (@GRossSharp) April 18, 2018
1935 m. birželio 23 d. įvyko oficialus Cierva C.30A pristatymas Aleksoto aerodrome (Kaune), kuriame dalyvavo ir prezidentas Antanas Smetona.
Tai buvo „paukštis be sparnų“. Tuometinėje spaudoje (žurnaluose „Lietuvos sparnai“, „Karys“) jis buvo pakrikštytas malūnsparniu. Lietuvos lakūnai, vadovaujami majoro Jeronimo Garolio, su šiuo aparatu LY-LAS demonstravo neįtikėtinus triukus: nusileidimą į futbolo stadionus Suomijoje ir tūpimą tiesiog į pievą prie ūkininko sodybos.
Lietuvos lakūnai su šiuo malūnsparniu skrido per visas Baltijos šalis ir net pasiekė Helsinkį. Suomijoje J. Garolis sukėlė tikrą audrą spaudoje, kai malūnsparniu nusileido tiesiai į miesto stadioną ir vėl iš jo pakilo. To meto laikraščiams tai buvo neregėtas dalykas – joks lėktuvas to negalėjo padaryti.
Tačiau lakūnams tai nebuvo lengva duona. To meto malūnsparniai neįtikėtinai vibravo, o jų valdymas buvo toks jautrus, kad rankos nutirpdavo po valandos skrydžio. Kariuomenė į šį aparatą žiūrėjo skeptiškai – jis buvo per lėtas mūšiui, todėl liko egzotiška ryšių priemone ir pasididžiavimo objektu per aviacijos šventes.
Sovietinė amnezija ir dainuojantis „burtininkas“
Kodėl šiandien vyresnioji karta malūnsparnį painioja su sraigtasparniu? Atsakymas slypi sovietinėje okupacijoje. Po 1940-ųjų autožyrai SSRS buvo pripažinti technologiškai neperspektyviais. Visas dėmesys buvo sutelktas į Michailo Milio kuriamus sraigtasparnius (Mi-1, Mi-8).
Lithuanian Air Force Mi-8 helicopter during training, January 2026. pic.twitter.com/ZglKexZ35H
— B-AREV (@trip_to_valkiri) February 11, 2026
Kadangi tikrų malūnsparnių danguje nebeliko, žodis „malūnsparnis“ prarado savo pradinę reikšmę. Jį dar labiau supainiojo populiarioji kultūra. Kultinėje vaikų dainelėje apie Kūlverstuką rusų kalba minimas „vertaliotas“ (sraigtasparnis), tačiau į lietuvių kalbą jis buvo išverstas kaip „malūnsparnis“. Taip ištisoms kartoms susiformavo vaizdinys: jei kyla vertikaliai ir turi sraigtą – tai malūnsparnis.
Šiuolaikinis atgimimas: „Dangaus motociklai“
Šiandien malūnsparniai Lietuvoje išgyvena renesansą. Juos pamatysite Pociūnuose, Aleksote ar Panevėžyje. Tik dabar tai nebe kariniai aparatai, o prabangūs „dangaus kabrioletai“.
Modernūs autožyrai yra nepalyginamai saugesni už savo tarpukario protėvius, o jų kaina – kartais penkis ar dešimt kartų mažesnė nei sraigtasparnio. Lietuviai juos vertina dėl atsparumo vėjui – dėl besisukančio sraigto inercijos jie „pjauna“ gūsingą orą kur kas stabiliau nei lengvieji lėktuvai.
Tad kitą kartą, kai danguje pamatysite nedidelį aparatą su viršuje besisukančiomis mentėmis, atidžiai įsižiūrėkite: jei jis kyla kaip lėktuvas po trumpo bėgėjimo – tai tas pats malūnsparnis, kuriuo prieš 90 metų žavėjosi prezidentas Antanas Smetona.
.jpg)
